Moduliniai pastatai, ypač populiarūs Skandinavijoje ir Vakarų Europoje, po truputį kelią skinasi ir Lietuvoje. Greitai ir lengvai sumontuojami moduliai – patikrinta išeitis sprendžiant patalpų, pavyzdžiui, tūkstančių trūkstamų vietų darželinukams, problemą.

Pasiūlė vilniečiai, bet pirmieji išbandė kauniečiai

Konteinerius 2015 metais pasitelkė Kauno rajono savivaldybė, kuri, bendradarbiaudama su A. Stulginskio universitetu (ASU), Akademijos miestelyje įrengė 80 vietų vaikų darželio filialą, o šalia Domeikavos darželio pastatė modulinį priestatą. 2017-aisiais modulinis darželis atidarytas Vilniuje, Santariškių rajone.

Beje, dar 2013 m., dalyvaudama bendrovės „Ryterna“ organizuotame modulinio pastato konkurse, modulinio vaikų darželio idėją pasiūlė Sigito Kuncevičiaus projektavimo įmonė.

Tais pačiais metais architektai savo iniciatyva Vilniaus miesto savivaldybei pateikė analizę ir modulinių darželių priestatų siūlymus skirtingų tipų darželiams. Šia idėja pasinaudota Vilniaus miesto savivaldybei paskelbus planus statyti septynis modulinius esamų darželių priestatus.

Tuomet architektai savivaldybę ragino vietų stygiaus ugdymo įstaigose problemą spręsti kokybiškai, nes modulinis darželis gali būti arba estetiškas ir malonus, arba banalus ir atstumiantis. „Pirminėse koncepcijose siūlėme vieno aukšto modulinius darželius, kas, mūsų nuomone, racionaliau tiek planuojant, tiek statant pastatą, nes nereikalingos laiptinės ir liftai. Jie taip pat artimesni vaikiškam masteliui. Žinoma, tai turėtų būti savarankiški vienetai, o ne priestatai esamuose mažuose darželių sklypuose“, – pasakojo architektas S. Kuncevičius.

Moduliniuose darželiuose gali atsirasti didelių langų, medinės terasos, stumdomosios durys – tokie sprendimai ir buvo pasiūlyti pirmame architektų komandos modulinio darželio konkursiniame projekte. Visgi pasiekti A energinio naudingumo klasę statant modulinius darželius su daug vitrininių langų sostinės savivaldybei pasirodė per brangu.

Moduliniuose darželiuose ypač tinka sudedamosios lovos, kurias galima transformuoti į nedidelį amfiteatrą. Tokiame darželyje galima įrengti antrą aukštą, tik tuomet būtini laiptai ir liftas, kiemą aptverti ažūrine, šiek tiek perregima tvora, įrengti širmų. Taip pat čia privalomos rūbinės, tualetai, virtuvėlė, žaidimų zona. Žaidimams ir poilsiui skirtas erdves siūloma atskirti užuolaidomis arba akustinėmis pertvaromis.

Aplinka kokybiškam ugdymui(si)

Sostinėje projektuoti penkis priestatus iš septynių pakviesta architektų biuro Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos komanda: Sigitas Kuncevičius, Žygimantas Gudelis, Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė, Loreta Kuncevičienė.

„Siūloma lopšelio-darželio priestato koncepcija parengta vadovaujantis ilgamete patirtimi ir praktika, sukaupta įgyvendinant ne vieną vaikams skirtą statinį. Rengiant šią koncepciją, buvo atlikta išsami šiuolaikinių vaikų įstaigų architektūros pavyzdžių studija, taip pat atsižvelgta į geriausių šalyje veikiančių tokios paskirties objektų statybos ir eksploatacijos patirtį. Mūsų projektų koncepcijos tikslas buvo moduliniam priestatui suteikti žaismingą įvaizdį. Taip atsirado spalvotų elementų, vaikų ūgiui pritaikytų erkerių, kuriuose jie galėtų atrasti savo individualią erdvę“, – komentavo architektas S. Kuncevičius.

Pašnekovo teigimu, praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai modulinių pastatų konstrukcijos užmaskuojamos. Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos komandos projekte šis konstruktyvas eksponuojamas akcentuojant šios pastatų tipologijos esmę, kad pastatas surenkamas iš atskirų pagamintų elementų. Kad pastatas neprimintų statybininkų miestelių, modulinio darželio fasadams parinkta smulkaus mastelio medžio dailylenčių apdaila ir spalvoti elementai – langų angas ir įėjimus akcentuojantys erkeriai.

Žaismingi sprendimai numatyti ir interjere: spalvoti langų apvadai, sienos piešiamu paviršiumi, įvairiaspalvė grindų danga. Grupių patalpose numatomi baldai: drabužių kabyklos su lentynomis, surenkamosios lovytės, mobilūs staliukai su kėdutėmis, stelažai su ištraukiamaisiais žaislų konteineriukais, taip pat prie sienos uždaromoje spintoje įmontuoti virtuvėlių baldai su plautuvėmis. Grupių patalpose numatyta transformacijos galimybė poilsio metu atitverti miegojimo zoną, naudojant modulines pertvaras su geromis garso izoliacijos ypatybėmis“.

Taikė universalaus dizaino principus

Vilniaus miesto savivaldybės prašymu, darželių priestatai projektuojami dviejų aukštų, juose įrengiant visas šešioms lopšelio-darželio grupėms būtinas patalpas. Pirmuose aukštuose planuojamos jungtys su esamais darželio pastatais, taip pat bus įrengtos patalpos trims grupėms vaikų iki 3 metų (po 15 vaikų). Čia numatomas tiesioginis išėjimas į lauką. Antrame aukšte planuojama įrengti patalpas likusioms trims grupėms vaikų, vyresnių nei 3 metai (po 20 vaikų).

Naujieji priestatai projektuojami pagal universalaus dizaino principus. Į juos patekti, laisvai judėti ir naudotis visomis pagrindinėmis ir pagalbinėmis lankytojams skirtomis patalpomis galės ir vaikai, turintys specialiųjų poreikių. Priestate suprojektuotas liftas, ko nėra esamuose darželiuose.

Konkurso sąlygose buvo siūloma naudoti išorines laiptines, kas, S. Kuncevičiaus nuomone, yra nesaugu vaikams, ypač žiemą, todėl pasiūlytos kur kas funkcionalesnės vidinės laiptinės.

Lopšelio-darželio sklypo teritorijose atsirandančioms papildomoms grupėms numatoma įrengti naujas vaikų žaidimo aikšteles ir permontuoti esamas, pateksiančias į užstatomą teritoriją. Čia turėtų atsirasti pavėsinių, smėliadėžių, žaidimų įrenginių ir nedidelių darželių augalams puoselėti. Šiuo metu visi sprendiniai derinami su darželių bendruomenėmis.

Projektuojant darželio priestatą jungiami 3 metrų pločio, 6–12 metrų ilgio moduliai, kurių viename projekte būna daugiau nei 50. Iš šių elementų konstruojamos didesnės, įvairių konfigūracijų, patogios erdvės – tokia transformacija, anot architekto, modulinio pastato struktūrai yra nemažas, tačiau įveikiamas iššūkis.

Šiuo metu architektų komanda ne tik tobulina techninį projektą, bet ir kelia su moduliniais pastatais susijusias problemas, ieško sprendimo būdų. Pasak projektuotojų, Lietuvoje į modulinius pastatus žiūrima ne kaip į laikinus, o kaip į amžinus statinius. Toks požiūris apsunkina jų projektavimą, nors turėtų būti atvirkščiai. Kol kas nėra laikiniems pastatams paruoštos įstatymų bazės.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 1.