„Manyčiau, kad LGT netolimoje ateityje galėtų tapti atsakinga už žemės gelmių išteklių naudojimo priežiūrą. Tik tada būtų galima sustyguoti visus reikalavimus, derinimus, leidimus ir pan. Atrodytų, kad tai yra grįžimas prie tam tikro centralizavimo, bet, populiarėjant elektroninėms paslaugoms, tai nebūtų sudėtingas procesas, galiausiai LGT yra vienintelė įstaiga, turinti visus duomenis ir profesionalų, galinčių priimti sprendimus ir kontroliuoti žemės gelmių tyrimą bei naudojimą“, – paaiškino K. Kadūnas.
Būtina pasirūpinti sutartimis
Vandens gręžinys – nepigi investicija. Todėl apsisprendusiems įsirengti gręžinį K. Kadūnas pataria iš įmonės, rengiančios gręžinio projektą ir dokumentaciją, reikalauti visų reikalingų dokumentų. Gręžinio įrengimo sutartyje reikėtų ne tik numatyti tai, koks vandens kiekis bus užtikrinamas, bet ir aptarti jo kokybės reikalavimus. To nepadarius gali laukti netikėtumas: ne tik drumzlinas ar geležingas, bet ir pavojingomis medžiagomis (nitratais, nitritais) užterštas vanduo. Be to, be projekto ar ne pagal projektą rengiant gręžinį galima sulaukti ir visai nepageidaujamų reiškinių, pavyzdžiui, iš žemės gelmių ištryškusio fontano, kurį suvaldyti gana sunku. Jis iš gelmių kartu su vandeniu išneša didelius kiekius smėlio, aplink gali pradėti smegti žemė (toks reiškinys vadinamas sufozija) ar griūti pastatai. Tik profesionalus gręžėjas, pabrėžė LGT atstovas, patars, kaip tinkamai įrengti gręžinį, informuos apie galimą jo gylį, kainą ir pan.
Didžioji dalis vandens gręžinių savininkų, K. Kadūno įsitikinimu, jais rūpinasi tinkamai. „Retas naudotojas nežino, kad gręžinio aplinka, taip pat siurblinė, jeigu tokia yra, turi būti švarios. Kaip turėtų būti prižiūrimas įrenginys, privalo nurodyti gręžinį įrengusi ir įrangą jame sumontavusi įmonė, suteikdama gręžinio eksploatavimo garantiją. LGT kartais sulaukia skundų, esą iš naujai įrengto gręžinio kartu su vandeniu į vandentiekį patenka smėlio, o šis užkemša vandentiekio vamzdžius. Tokiais atvejais tegalime patarti pasirūpinti tinkamomis sutartimis su gręžimo įmone, nes LGT nederina projektų ir nekontroliuoja gręžimo darbų“, – paaiškino K. Kadūnas.
Rizika užteršti požeminius vandenis
Laiku ir tinkamai pasirūpinti būtina ne tik eksploatuojamais, bet ir neeksploatuojamais gręžiniais. Šie gali būti uždaromi dviem būdais: juos konservuojant ir likviduojant. Gręžinį, kuris nebus naudojamas ilgiau kaip 6 mėnesius, tačiau gali būti naudojamas ateityje, būtina konservuoti. Jis konservuojamas hermetiškai uždarant (užvirinant, įrengiant specialius dangčius) gręžinio žiotis. Antžeminės gręžinio dalies koroduojančias metalines dalis, paaiškino K. Kadūnas, privalu nudažyti antikoroziniais dažais, siurblinę išvalyti ir laikyti patikimai uždarytą. Ant užkonservuoto gręžinio dangčio užrašomas gręžinio numeris ir konservavimo data.
Užkonservuotiems gręžiniams ir sanitarinėms jų griežto režimo apsaugos juostoms taikomi tokie patys sanitarinės apsaugos bei higienos reikalavimai, kaip ir naudojamiems gręžiniams. Gręžinį užkonservuoti gali pats gręžinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Gręžinių konservavimu ir šių darbų finansavimu rūpinasi gręžinių savininkai, o kai jų nustatyti neįmanoma – savivaldybė.
Gręžinio savininkas privalo gręžinį likviduoti per vienus metus, kai nustoja jį naudoti ir neplanuoja to daryti ateityje, arba per 6 mėnesius, kai valstybės institucija pareikalauja jį likviduoti. Jeigu likviduotinas gręžinys gali būti panaudotas požeminio vandens monitoringo tikslais, jis, savininkui sutikus, gali būti perduodamas monitoringą vykdančiai LGT, savivaldybei ar ūkio subjektui. Gręžinys likviduojamas remiantis techniniu likvidavimo projektu, kurį parengti ir gręžinį likviduoti gali tik įmonės, turinčios LGT suteiktą leidimą.
UAB „Grota“ nuotraukos
