Blog

Klaipėdos uosto radaro bokšto koncepcija: nuo supustytos kopos, aliuzijos į bučių iki „gyvo“ statinio

Projekto vizual.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo paskelbusi atvirą architektūrinės koncepcijos konkursą uosto radiolokacinės kontrolės sistemos bokšto koncepcijai sukurti. Kaip galėtų atrodyti uosto laivybos saugumui reikalingas statinys pasiūlymus pateikė keturi dalyviai, tačiau vienas pasiūlymas, neatitikęs pirkimo dokumentų reikalavimų, buvo atmestas.

Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštas Smiltynės pusėje yra būtinas norint užtikrinti dar didesnį laivybos saugumą. Pagal uosto bendrąjį planą Laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštą yra numatyta statyti Smiltynėje, prie naujosios perkėlos. Vienas iš konkurso reikalavimų – radaro bokšto architektūrinė išraiška turi maksimaliai derėti su Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu; pati radaro bokšto konstrukcija ir architektūrinė išraiška turi būti tokia, kad planuojamas statinys būtų suvokiamas kaip orientyras, žymintis UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo teritoriją.

Konkurso darbus vertins sudaryta architektūrinės koncepcijos vertinimo komisija, kurioje yra ne tik Uosto direkcijos darbuotojai, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovai. Sutartis dėl projektinių pasiūlymų, techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros bus pasirašyta su architektūrinį konkursą laimėjusiu projektuotoju.

Architektūrinio konkurso nugalėtojams yra numatytos piniginės premijos: pirmajai vietai bus skiriama 5 000 Eur, antrai vietai – 3 000 Eur, o trečios vietos laimėtojui atiteks 1 500 Eur.

Spalio 20 d. 13 val. kviečiame dalyvauti viešajame svarstyme. Posėdžio tiesioginė transliacija – ZOOM platformoje.

1. BUČIUS

Radarų bokštas – BUČIUS – Kuršių nerijos žvejų naudotas, gal kiek šiuo metu pamiršta žvejybos įrankį. Radaras kaip virtualus tinklas  gaudo (seka) laivus (kaip žuvį). Nesančio karkaso struktūra tarsi karklo vytelės, linkstančios nuo atšiauraus pajūrio vėjo, bet vis tiek besistiebiančios į dangų. Vytelės (metalo karkasas) formuoja cilindrine tinklo formą. Surūdijusio metalo plokštumos (pušies žievė) tarsi apsauga nuo išorės (esmę – medžio šerdį – komunikacijų koridorių). Vidinė šviesa (bokšto pašvietimas naktį) tarsi kelrodis, žibalinės lempos (žvakės) namų jaukumas. Tai duoklė mūsų praeičiai ir atminimas ateičiai. Bokštas mus pasitinka ir išlydi.

2. GYVAS

Smiltynė – gyva savo augalija, tad projekte siekiama jautriai pažvelgti į supančią aplinką ir kurti bionišką statinį, darniai įsiliejantį į pušynų horizontą. Senųjų pajūrio pušynų fragmentų likę nedaug, tad statiniu lyg užpildoma tuštuma, formuojama natūrali harmonija – bokšto aikštelės projektuojamos žvelgiant į pušies lajų išdėstymą. Stengiamasi išlaikyti statinio vertikalią pusiausvyrą aikšteles projektuojant priešingomis kryptimis, fasade sukuriant medžio vainikų atkartojimą. Ruduo miškuose neatsiejamas nuo aušroje spindinčių voratinklių, tad aikštelių laikančiosios konstrukcijos iš paukščio skrydžio sukuria voro nuaustus fragmentus. Pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų profiliai kildami į viršų liaunėja, sukurdami medžio kamieno silueto atkartojimą. Įrangai reikalingi konteineriai pristatomi bokšto šonuose, pavaizduodami tvirtas šaknis birioje smėlio dangoje. Statinys formuoja nuolatos augančios ir į dangų besistiebiančios darnos vaizdinį.

3. KOPA

Smiltynė – Klaipėdos miesto dalis, priklausanti  Kuršių nerijos nacionaliniam parkui (UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo teritorija). Smiltynę, esančią Klaipėdos miesto vakariniame pakraštyje, su centru jungia perkėlos – senoji ir naujoji. Radaro bokštas projektuojamas prie naujosios perkėlos Smiltynėje, vakariniame Kuršių marių krante. Bokšto vieta puikiai apžvelgiama iš Klaipėdos miesto žemyninės dalies bendrame Kuršių nerijos kraštovaizdyje.

Architektūrinę koncepciją įkvėpė projektuojamą vieta supanti aplinka bei gretimybės. Skirtingomis fasadų išraiškos priemonėmis atspindėti du priešingus kontekstus. Radaro bokštas tampa lyg svertu Kuršių nerijos gamtai ir uostamiesčiui. Dėl šios priežasties, į jūros pusę orientuota bokšto dalis supanašėja su Kuršių nerijai būdinga paraboline vėjo supustyta kopa, o uostamiesčio pusėje išlaikomas miestui būdingas statiškumas. Siūlomas bokštas atspindi vietą, yra kontekstualus ir darniai įsilieja į subtilų Kuršių nerijos kraštovaizdį.

Įdomiausias naujienas sužinokite pirmieji – „Statyba ir architektūra“ Facebook puslapyje:


Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.