Panaudodama Europos Sąjungos (ES) lėšas, Susisiekimo ministerija ketina gerinti jūrų transporto eismo sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Į valstybės projektų sąrašą įtraukti du projektai, kuriais bus sumažintas bangavimo poveikis laivų judėjimui uosto akvatorijoje bei iki 15 metrų gilinamas laivybos kanalas. Taip pat bus įrengtos saugų eismą gerinančios bei oro taršą mažinančios aplinkosaugos priemonės.
„Klaipėdos valstybinis jūrų uostas mums yra labai svarbus, todėl siekiame išnaudoti visas galimybes ir investicijas nukreipti į uosto infrastruktūros tobulinimą ir plėtrą. Taip uostas išlaikys konkurencingumą, galės nuosekliai vykdyti plėtros planus“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Siekiant išspręsti nepakankamo gylio problemą ir išlaikyti uosto konkurencingumą regione, bus atliekami jūrų uosto laivybos kanalo gilinimo darbai. Po jų sumažės uosto infrastruktūros apribojimai ir jų poveikis 13,8 m grimzlės laivų judėjimui uosto akvatorijoje, sudarytos palankesnės sąlygos jūrų transporto eismui.
Laivybos kanalas bus tobulinamas taip, kad laivai, kurių grimzlė didesnė kaip 13,4 m, galėtų būti pakrauti maksimaliai iki 13,8 m, išnaudojamas laivų techninis potencialas. Įgyvendinus projektą ir laivybos kanalą pagilinus iki 15 metrų padidės logistinės grandinės efektyvumas, mažės krovinių gabenimo laikas, taip pat dėl efektyvesnio laivyno panaudojimo ir mažėjančio laivų skaičiaus bus sumažinta oro tarša. Bendra projekto vertė siekia 19,4 mln. eurų. Darbus planuojama atlikti iki 2022 m. kovo mėnesio pabaigos.
Siekiant sumažinti bangavimo poveikį laivų judėjimui uosto akvatorijoje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste bus atliekama bangolaužių (molų) rekonstrukcija. Įvykdžius numatytus darbus planuojama, kad dienų, kurių metu dėl oro sąlygų ilgesni kaip 250 metrų laivai negali patekti į uosto akvatoriją, skaičius bus kaip įmanoma mažesnis.
Įgyvendinus projektą padidės laivybos saugumas ir logistinės grandinės efektyvumas, trumpės krovinių gabenimo laikas. Laivai mažiau laiko praleis išoriniame reide, todėl mažės ir oro tarša. Bendra projekto vertė siekia 57,4 mln. eurų, o darbus ketinama užbaigti iki 2023 m. II ketvirčio.
Kiek anksčiau Vyriausybė patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą, kuriame numatomos būtinos ir ilgalaikės uosto plėtros kryptys. Šio plano sprendiniai sudarys prielaidas uostui operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas ir kurti reikiamą uosto infrastruktūrą. Vienas pagrindinių tikslų tvirtinant Klaipėdos uosto bendrąjį planą – didinti uosto konkurencingumą, o esminė sąlyga šiam tikslui pasiekti – uosto plėtra ir jo techninių charakteristikų užtikrinimas.
Preliminariais skaičiavimais, patvirtinus uosto bendrąjį planą ilgalaikėje perspektyvoje bendra investicijų vertė į uosto plėtros projektus sieks apie 1,2 mlrd. eurų, trumpalaikėje – apie 635,4 mln. eurų.
