Viešosios erdvės miestuose svarbios ir atvykstantiems svečiams, ir patiems gyventojams. Čia skirtingų grupių žmonės gali bendrauti, susitikti, organizuoti renginius. Klaipėda nuosekliai gražina viešąsias erdves: pernai atlikta Danės upės krantinių rekonstrukcija, neseniai atidarytas naujas Sakurų parkas. Šių metų liepą antram gyvenimui prikeltas Skulptūrų parkas. Skulptūrų parką atnaujino veiklos 30-metį mininti UAB „Plungės lagūna“, atlikusi rangos darbus per kone dvigubai trumpesnį laikotarpį nei planuota, nepaisant viešosios erdvės ypatumų ir projektą lydėjusių pauzių. Šalia rangovo komandos beveik 10 ha parko teritorijoje kone visą laiką sinchroniškai tyrimus atliko archeologai, o besikeičiantys projekto sprendiniai skatino rangovą nuolat pasiūlyti ir įgyvendinti lanksčių bei inovatyvių sprendimų. Rezultatas nudžiugino tiek Klaipėdos savivaldybę, tiek miestiečius, kurie jau spėjo patirti kokybiškai atnaujintos viešosios erdvės dvasią.
Sudėtingos aplinkybės viso projekto metu
Klaipėdos centre esantis Skulptūrų parkas įkurtas 1977 metais, o šioje teritorijoje nuo 1820-ųjų veikė kapinės. Senųjų kapinių kompleksas patenka į valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašą. Tačiau net ir objektui nesant šiame sąraše rangos darbai sakralinėje vietoje reikalauja ypatingo susitelkimo ir bendradarbiavimo su specialistais. UAB „Plungės lagūna“ komanda, vykdžiusi darbus pagal UAB „Klaipėdos projektas“ techninį projektą, viso projekto metu dirbo išvien su archeologais. „Nepradėjome nė vieno žemės darbo be archeologų darbo. Teritorijoje visų rangos darbų metu archeologai nuolat atliko archeologinius tyrimus. Jiems aptikus kapą reikėdavo pakeisti projekto dalį, tuomet gauti užsakovo sutikimą ir tik tada įgyvendinti. Tai lėmė darbų tempą ir pasiskirstymą. Vienu metu dirbome keliose vietose, kad netektų daryti pauzės“, – apie darbo subtilybes pasakoja Povilas Batavičius, UAB „Plungės lagūna“ vykdomasis direktorius.
Jis džiaugėsi projektuotojų požiūriu į šios sakralios erdvės atnaujinimą: „Klaipėdos projekto“ specialistų kompetencija, požiūris mums leido neužstrigti. Nuoširdžiai dėkojame projektų vadovei architektei Margaritai Ramanauskienei, kuri išbuvo viso komplikuoto projekto metu. Ji padėdavo surasti aukso viduriuką ir buvo profesionali tarpininkė tarp rangovo, užsakovo ir archeologų.“
Visgi senųjų kapinių palikimas – antkapiai, atkasti žmonių palaikai, archeologiniai radiniai – nebuvo vienintelė kliūtis Skulptūrų parke. Iš dalies projektą sudėtingu pavertė Klaipėdos miesto savivaldybės svarstymai, kaip elgtis su teritorijoje augančiais želdiniais. Medžių, kurie kerojo parko teritorijoje, pavyzdžiui, ant suplanuotų takų, likimas sprendėsi apie pusmetį. Komisijos ne sykį teikė skirtingas rekomendacijas, reagavo į gyventojų nuogąstavimus. Net ir sulaukus galutinių sprendimų UAB „Plungės lagūna“ komandai 2022 m. nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. teko padaryti pauzę veikiant draudimui šalinti medžius dėl paukščių veisimosi.
„Medžių šalinimo klausimas buvo itin akylai vertinamas komisijų, sulaukta dėmesio iš gyventojų. Dėl didelio susidomėjimo dauguma medžių buvo išsaugoti – tai pavyko tiek dėl užsakovo įsitraukimo, gyventojų domėjimosi, tiek ir dėl mūsų lankstumo. Nors dėl ilgų vertinimų darbai užsitęsė, rezultatu buvo patenkintos visos pusės“, – rezultatą įvertino UAB „Plungės lagūna“ generalinis direktorius Darius Bieliauskas, paminėjęs, kad pašalinta 350 medžių iš 550 planuotų nupjauti.
„Medžių šalinimo klausimas buvo itin akylai vertinamas komisijų, sulaukta dėmesio iš gyventojų. Dėl didelio susidomėjimo dauguma medžių buvo išsaugoti – tai pavyko tiek dėl užsakovo įsitraukimo, gyventojų domėjimosi, tiek ir dėl mūsų lankstumo. Nors dėl ilgų vertinimų darbai užsitęsė, rezultatu buvo patenkintos visos pusės.“
UAB „Plungės lagūna“ generalinis direktorius Darius Bieliauskas
Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Valdas Švedas „Statyba ir architektūra“ redakcijai akcentavo, kad objektuose siekiama išsaugoti kuo daugiau medžių, bet kiekvienas atvejis individualus: „Projektuojant viešąsias erdves siekiama išsaugoti kiek įmanoma daugiau želdinių. Tokį interesą labai aiškiai išsako ir bendruomenės atstovai. Pasitaiko, kai nauji aspektai išryškėja jau pradedant įgyvendinti projektą, žymint tikslias koordinates objekte ir matant, kad galimi ir kitokie sprendiniai. Tokiais atvejais sprendiniai keičiami, arba dalies sprendinių, kurie matomi kaip neperspektyvūs ateityje, atsisakoma.“
Vos per daugiau nei 1 metus iki smulkmenų atnaujinta viešoji erdvė – puikus rangovo UAB „Plungės lagūna“ pasiekimas, vertinant medžių šalinimo ir senųjų kapinių problematiką. Tiesa, kaip tvirtina UAB „Plungės lagūna“ vadovai, darbus buvo galima pabaigti ir dar greičiau, jei sprendiniai dėl teritorijos suplanavimo būtų buvę galutiniai. Generalinis direktorius D. Bieliauskas atskleidė, kad iš pradžių planuota teritorijoje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, krepšinio zoną, terasą lauko renginiams. „Savivaldybė ilgai svarstė, reagavo į gyventojų nuomones, taip pat atsižvelgė į tai, kad norint įrengti kai kurias zonas gali tekti pašalinti daugiau medžių. Nuspręsta išlaikyti parką kaip ramią vietą, pagerbiant buvusią kapinių paskirtį“, – sakė UAB „Plungės lagūna“ generalinis direktorius.
Sudėtingoms situacijoms – inovatyvios technologijos
Įprastų darbo standartų uostamiestyje esančiame Skulptūrų parke nebuvo galima taikyti. Formuoti viešąją erdvę senose kapinėse reikia ypatingos atsakomybės ir atidos, todėl UAB „Plungės lagūna“ kasimo darbus vykdė lėtai. Atidengus antkapius žmonių palaikus reikėjo perkelti arba palikti ir koreguoti takelių konstrukciją. Tai skatino specialistų išmonę.
„Ši sudėtinga situacija leido pritaikyti inovatyvius sprendimus. Nors kai kur projekte planuota įrengti atvirojo tipo vamzdyną, pritaikėme savo turimas betranšėjes technologijas bei geotekstilę. Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, apžiūrėdamas baigtą atnaujinti parką, teigiamai įvertino šį sprendimą, nes tai padėjo išsaugoti kai kuriuos medžius“, – įvardijo P. Batavičius, UAB „Plungės lagūna“ vykdomasis direktorius. Betranšėjų sprendimų taikymas projektuose jau kelis metus yra UAB „Plungės lagūnos“ išskirtinumas.
Nepaisant projekto keitimų, sudėtingų sprendimų dėl medžių išsaugojimo, rangos darbų buvusių kapinių teritorijoje, UAB „Plungės lagūna“ komandai pavyko pabaigti projektą gerokai anksčiau. Terminas buvo 2,5 metų, o darbai baigti per maždaug dvigubai trumpesnį laikotarpį. Projekte piko metu darbavosi iki 60 darbuotojų, kurie eigoje įgyvendino ir papildomus darbus, pavyzdžiui, atstatė istorinius kryžius. Šių metų sausį, minint Klaipėdos krašto metus, buvo atidengti du kryžiai, kurie pastatyti Prancūzijos ambasados iniciatyva pagerbiant prieš šimtmetį žuvusių prancūzų karių atminimą. Nors 2023 m. pavasarį objekte vis dar vyko darbai, rangovas dalį teritorijos grąžino savivaldybei, kad būtų galima suorganizuoti renginį.
„Vertiname bendradarbiavimą su Klaipėdos savivaldybe. Ji siekia kokybės, o mums tai nėra iššūkis“, – sako UAB „Plungės lagūna“ generalinis direktorius. Savivaldybė taip pat teigiamai įvertino darbų eigą ir rezultatą. „Komunikacija su rangovu buvo sklandi, UAB „Plungės lagūnos“ komanda iškilusius klausimus sprendė operatyviai, buvo teikiami abipusiai pasiūlymai“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas V. Švedas.
Rietave įkurta įmonė užtikrintai konkuruoja su didmiesčių rangovais
UAB „Plungės lagūna“ komandai viešųjų erdvių tvarkymas – ne naujiena. Jie pernai Klaipėdoje atnaujino Danės krantinę. Šis projektas buvo pažymėtas savų iššūkių – medžiagų trūkumas ir kainų šuoliai, logistikos trikdžiai dėl pandemijos, vandens kanalo darbai. „Šis projektas buvo įtemptas, teko nuolat valdyti krizes“, – pripažįsta įmonės generalinis direktorius D. Bieliauskas ir priduria, kad per visus įmonės gyvavimo dešimtmečius nėra pavėlavę baigti nė vieno objekto. Jų siekis – atlikti rangos darbus laiku arba anksčiau, kaip Skulptūrų parko atveju.
Tarp labiausiai įsiminusių viešųjų objektų vadovai mini Plungės, Šiaulių viešąsias erdves. Plungėje Babrungo slėnio estradoje jie atliko rangos darbus pagal jų pačių su architektu parengtą projektą. Šiauliuose UAB „Plungės lagūna“ sutvarkė pagrindinę miesto arteriją – Draugystės prospektą. Įmonė ne tik atnaujina viešąsias erdves, bet ir rūpinasi miestų švara, gerina infrastruktūrą. Jie prisidėjo prie Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos, kas užtikrina itin spartų lietaus nuotekų valymą.
Uostamiestyje liepą baigusi didelės apimties Skulptūrų parko projektą komanda neužmigo ant laurų. Šiuo metu kartu su kitais trimis rangovais baigia vieną didžiausių įmonei patikėtų projektų – trasos tarp Klaipėdos uosto ir „Orlen Lietuva“ gamyklos Mažeikiuose įrengimą didžiuliams reaktoriams pervežti. „Tai ir didžiausios vertės sutartis, ir didžiausias iššūkis, nulemtas trumpo termino – per pusę metų atlikti darbus“, – tvirtino UAB „Plungės lagūna“ vadovai, pridėję, kad šis įvertinimas – ne atsitiktinumas, o nuoseklaus, profesionalaus darbo rezultatas.
„Konkurencija tarp rangovų yra didžiulė. Esame iš regiono, bet mūsų įmonė dydžiu nėra mažiausia. Tuo labiau nenusileidžiame kompetencijomis, netgi priešingai – naujų technologijų taikymu galime diktuoti ritmą didžiųjų miestų rangovams“, – įsitikinęs Rietave įsteigtos įmonės generalinis direktorius D. Bieliauskas.
