2004-aisiais prasidėjusi „NordBalt“ – Lietuvos ir Švedijos – elektros jungties istorija šiandien įgauna vis ryškesnius kontūrus. Į pabaigą eina 2014 metų gegužę pradėti vieno svarbiausių „NordBalt“ elektros jungties elementų – keitiklių pastotės (ang. converter building) – statybos darbai, Lietuvos statytojams tapę išbandymu ir dėl savo specifikos, ir dėl teisinės bazės trukdžių.
Statybų aikštelėje – griežta kontrolė
Tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą keitiklio statybos ir įrenginių montavimo darbams Klaipėdoje dar 2010-aisiais laimėjo Švedijos energetikos ir automatikos technologijų bendrovė ABB. Klaipėdos transformatorių pastotės kaimynystėje Kiškėnų kaime kylančios „NordBalt“ nuolatinės srovės keitiklių pastotės pastato statybos darbus ABB patikėjo statybų bendrovei „Merko statyba“. Prie šio keitiklio prijungtas aukštos įtampos kabelis bus tiesiamas Baltijos jūros dugnu iki Nybro pastotės, esančios Švedijoje.
Abu – Lietuvoje ir anapus Baltijos jūros – statomi aukštos įtampos nuolatinės srovės keitikliai būtini iš Švedijos į Lietuvą atitekėsiančią elektrą iš nuolatinės srovės konvertuojant į kintamąją, tokiu būdu sumažinant perduodamos elektros nuostolius.
Pasak bendrovės „Merko statyba“ projektų vadovo Artūro Karazijos, įmonei patikėti nuolatinės srovės keitiklių pastotės pastato Klaipėdos rajone Kiškėnuose statybos darbai ir bendradarbiaujant su bendrovės ABB padaliniu 300 metrų požeminio kabelio, patenkančio į statybvietės teritoriją, tiesimas. Įmonė įsipareigojo beveik dviejų hektarų ploto teritorijoje atlikti ir elektros įžeminimo darbus, nutiesti elektros įžeminimo tinklą, požemines komunikacijas (pakloti vandentiekio tinklus, lietaus nuvedimo sistemą, įrengti drenažą, nutiesti silpnųjų srovių kabelius bei gausybę požeminių dėklų), įrengti keturių transformatorių pamatus, ugniasienes, sutvarkyti kelius ir privažiavimus. Keitiklio pastatas dydžiu prilygs futbolo stadiono plotui. Jo ilgis sieks 106 metrus, plotis – 62 metrus, o aukštis – daugiau kaip 20 metrų.
Visų objekte naudojamų statybinių, apdailos medžiagų, net menkiausių detalių pasirinkimas – pavyzdžiui, durų, spynų, užraktų – derinamas su bendrovės ABB atstovais. Požeminių tinklų, vamzdynų, kabelių, įžeminimo tinklo, varinių jungčių sprendimai irgi derinami su ABB atstovais. Klaipėdoje statoma srovės keitiklių pastotė savo paskirtimi Lietuvoje neturi analogų. A. Karazijos teigimu, šiame objekte lietuviams teko priprasti prie ypač griežto statybos proceso organizavimo ir kontrolės, saugumo technikos reikalavimų bei skandinaviškos darbo kultūros.
Bendrovė „Merko statyba“ statybų aikštelę paliks 2015 metų birželio mėnesį, tuomet prasidės įrangos – tranzistorių, rezistorių, keitiklų – montavimo darbai. Projektą suplanuota baigti kitų metų gruodį. Skaičiuojama, kad bendra jo vertė sieks 1,9 mlrd. litų. Lietuva finansuoja trečdalį projekto vertės.
„NordBalt“ jungties Klaipėdos keitiklių pastotės konstrukcija, anot pašnekovo, nėra sudėtinga – ją sudaro gręžtiniai poliai, metalinės laikomosios konstrukcijos, kolonos ir santvaros. Viskas apsiūta daugiasluoksnėmis (ang. sandwich) plokštėmis, grindys – monolitinės. Valdymo pastatas – maždaug 380 kvadratinių metrų ploto, dviejų aukštų, monolitinis.
