Specialistai pabrėžia, kad šiam tikslui įgyvendinti būtina suvienyti savivaldybės, nekilnojamojo turto plėtotojų ir uosto pajėgas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros profesorius Algis Vyšniūnas irgi linkęs manyti, kad Klaipėda turi puikias prielaidas kokybiškai plėtrai, tačiau, jo įsitikinimu, bendrasis miesto planas prašosi esminių pokyčių.

„Labai teisingai buvo identifikuota, kad Klaipėdos bendrasis planas yra sklypinis žemėtvarkinis. Formaliai būtų galima atsišaudyti, kad tuo metu buvo tokios žaidimo taisyklės, tačiau tokiomis pat žaidimo taisyklėmis visiškai kitokį bendrąjį planą parengė Vilnius, Šiauliai, Trakai, kiti miestai. Jie puikiai suvokė, kad reikia ne nustatyti žemės paskirtį, bet identifikuoti urbanizacijos laipsnius. Todėl patarčiau ne keisti senąjį planą, bet rengti kitą pagal naują metodiką, aiškiai apibrėžiant bendrojo plano žanrą, nes dabar jis labai smulkus, jame aiškiai matyti kyšančios interesų ausys“, – atvirai kalbėjo architektas.