Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros srityje pasitelkiama vis daugiau inovatyvių sprendimų. Naujosios kartos diagnostikos įranga, kurią Lietuva įsigijo pirmoji iš Baltijos šalių, jau nuo pavasario padeda valdyti kelių asfalto dangų būklę statybos metu ir garantiniu bei projektiniu laikotarpiu. Apie įdiegtas ir planuojamas inovacijas šalies keliuose kalbamės su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotoju Aivaru Vilkeliu.

[su_quote]Kintamos informacijos ženklai naudojami tais atvejais, kai eismo dalyvius norima įspėti apie prastas eismo sąlygas ir riboti leistiną didžiausią greitį.[/su_quote]

Statistikos duomenimis, greičio viršijimas yra viena pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Greičio matuokliai įvardijami kaip efektyvi priemonė, skatinanti vairuotojus neviršyti leistino greičio. Kas naujo šioje srityje?

Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra sumontuotos 25 greičio palaikymo sistemos, dar vadinamos sektoriniais greičio matuokliais. Šios sistemos skaičiuoja vidutinį transporto priemonių greitį. Greičio palaikymo sistemų tikslas – užtikrinti eismo saugumą ir skatinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu.

Greičio matuoklius išskirčiau į dvi grupes. Tai VGM – vidutinio greičio matuokliai ir MGM – momentiniai greičio matuokliai. VGM greitį matuoja tam tikrame ruože ir skatina vairuotojus nuolatos laikytis saugaus greičio. Šie matuokliai yra efektyvesni už MGM, nes vairuotojus drausmina labiau – jie yra priversti saugaus greičio paisyti nuolat gerokai ilgesnėje kelio atkarpoje.

Formuojant vairuotojų įpročius važiuoti lėčiau, MGM yra mažiau efektyvūs. Mat šie greičio matuokliai verčia vairuotojus pristabdyti transporto priemones tik tam tikrame kelio taške. Tačiau MGM naudingesni konkrečiose vietose, kuriose reikia apriboti greitį, tarkim, prie autobusų stotelių arba keleto staigių kelio vingių.

Iki 2020 m. Lietuvos keliuose planuojama įrengti 130 vidutinio greičio kontrolės ruožų, kuriuose numatoma 260 vidutinio greičio matuoklių ir 70 momentinių greičio matuoklių.

Kokias dar sistemas, be greičio palaikymo, galėtumėte nurodyti ir trumpai apibūdinti jų veikimą?

Norėčiau paminėti daugiafunkcę pažeidimų kontrolės sistemą, kuri atlieka bent kelias svarbias funkcijas, ir atstumo tarp transporto priemonių nustatymo sistemą.

Daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema keliuose nustato transporto priemonių gabaritus, atlieka techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo bei kelių naudotojo mokesčio ir leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais sunkiasvore ir (ar) didžiagabarite transporto priemone kontrolę. Pažeidimus kontroliuoja Lietuvos transporto saugos administracija.

Atstumo tarp transporto priemonių nustatymo sistema kitaip dar vadinama atstumo palaikymo sistema. Šiuo metu veikia dvi tokios sistemos kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 59,71 km ir 61,73 km. Jos realiu laiku nustato atstumą tarp transporto priemonių ir saugaus atstumo nesilaikymo tarp judančių transporto priemonių faktą ir apie tai informuoja atstumo nesilaikantį eismo dalyvį.

Faktinį atstumą tarp transporto priemonių sistema atvaizduoja kintamos informacijos ženkle. Jei tarp transporto priemonių laikomasi saugaus atstumo, šio fakto reikšmė rodoma žalia spalva.

Nesilaikant saugaus atstumo, reikšmė rodoma raudonai, įjungiami dėmesį atkreipiantys švyturėliai.

Kokiais atvejais keliuose statomi kintamos informacijos ženklai?

Tokie ženklai naudojami tais atvejais, kai eismo dalyvius norima įspėti apie prastas eismo sąlygas ir riboti leistiną didžiausią greitį.

Kintamos informacijos ženklai statomi ir automagistralėse esančiose vieno lygio sankryžose. Jie reikalingi įspėti eismo dalyvius apie iš šalutinio kelio išvažiuojančias arba apsisukančias transporto priemones. Šiuo ženklu eismo dalyvis informuojamas, kad būtina sumažinti didžiausią leistiną greitį.

Kartu norėčiau paminėti, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio platinamos tik elektroninės vinjetės, kurias galima užsisakyti specialiose interneto svetainėse, taip pat įprastose popierinių vinječių platinimo vietose.

Elektroninė mokėjimo už kelius sistema labai patogi vairuotojui, nes jis pats gali nustatyti mokesčio galiojimo pradžios laiką, jam nebereikia vykti į degalines ar kitas vinječių pardavimo vietas. Nebeliko ir lipduko ant transporto priemonės stiklo – kontrolė vykdoma nuskaitant transporto priemonės valstybinį numerį. Taip taupomi gamtos, laiko, žmogiškieji ištekliai.

[su_quote]Į šalies kelius išriedėjo mobilioji kelių būklės tyrimo laboratorija, kuri pradėjo skenuoti visą asfaltuotų valstybinės reikšmės kelių tinklą.[/su_quote]

Mūsų žiniomis, naujosios technologijos – išmaniosios sistemos – naudojamos ne tik saugiam eismui užtikrinti ar pažeidimų kontrolei vykdyti, bet ir kelių statybai bei priežiūrai.

Tikrai taip. Gegužės mėnesį į šalies kelius išriedėjo mobilioji kelių būklės tyrimo laboratorija, kuri pradėjo skenuoti visą asfaltuotų valstybinės reikšmės kelių tinklą. Tai naujos kartos įranga, kuri nustatomų asfalto dangos parametrų kiekiu ir jų charakteristikomis yra viena moderniausių pasaulyje. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos valstybių, įsigijusi šią pažangią įrangą.

Naujos technologinės kartos kelių tyrimo įranga padės valdyti kelių asfalto dangų būklę ne tik statybos metu ir garantiniu laikotarpiu, bet ir dangos projektiniu etapu. Ji leis efektyviau panaudoti kelių plėtrai ir remontui skiriamas lėšas bei pagerinti šalies kelių kokybę.

Koks išskirtinis šios naujosios įrangos pranašumas?

Šiuolaikiniai daugiafunkciai 3D lazeriniai jutikliai kartu su inercinio judėjimo įrenginiais ir specialia programine įranga gali automatizuotai nustatyti kelio dangos nelygumus, identifikuoti ir klasifikuoti dangos pažeidimus, taip pat sugeneruoti erdvinį 3D kelio dangos modelį. Tai padės greičiau planuoti kelių remontą, sumažinti remonto darbų projektavimo išlaidas ir pagerinti galutinio projekto kokybę. Iki minimumo sumažės žmogaus įtaka, nustatant ir vertinant kelių būklę.

Statybos metu modernūs 3D jutikliai leis automatiškai įvertinti, ar danga atitinka projekto reikalavimus. Garantiniu laikotarpiu nuolatinis kelio dangos paviršiaus patikrinimas leis nustatyti defektus, taip pat įvertinti kelius prižiūrinčių įmonių darbų kokybę.

Iki šiol magistraliniai keliai buvo tiriami kas 2–3 metus, o krašto ir rajoniniai – dar rečiau. Naudodami naują įrangą, per metus galime ištirti visus asfaltuotus kelius, arba per 15 tūkst. kilometrų.

Yra ir daugiau šios įrangos pranašumų. Nauja tyrimų įranga leis padidinti kelių projektavimo, statybų ir remonto darbų našumą ir efektyvumą, sumažins remonto darbų sąnaudas.

Kasmetinė dangos būklės tyrimo duomenų analizė pagelbės darbuotojams ieškant inžinerinių sprendinių, didinančių kelio ilgaamžiškumą.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 birželis.