Top Baneris

Keliai atviri eismo reguliavimo naujovėms

2013 liepos 23 d.
Pasidalykite straipsniu

Modernus, ilgaamžis ir ekonomiškas kelių apšvietimas pasitelkiant šviesos diodus (LED), greičio matuokliai bei švieslentės, naudojančios atsinaujinančiąją energiją, Lietuvoje dažnai tampa skeptikų taikiniu. Esą įrenginius pavogs, sugadins arba dar blogiau – jie apskritai neveiks. Tokių abejonių tenka išgirsti Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojui Egidijui Skrodeniui.

Pradžia nelengva

Greičiui ar pravažiuojančių automobilių skaičiui fiksuoti, taip pat pavojingiems kelių ruožams apšviesti pasitelkiamos modernios sistemos. Tačiau tam, kad jų atsirastų, anot pašnekovo, teko įdėti daug pastangų ir įgyti žinių.

Lydos plente, juodąja dėme tapusioje sankryžoje su keliu į Juodšilius, 2008 metais įrengtas pirmasis greičio matuoklis ir mirksintys nukreipiamieji kelio ženklai, naudojantys vien saulės energiją. „Buvo daug diskusijų ir abejonių, kad Lietuvoje nepakanka saulės, kad juos pavogs, sudaužys, todėl geriau modernių eismo saugumą užtikrinančių priemonių atsisakyti. Vis dėlto nusprendėme
įrengti bandomąjį ruožą ir įgyti patirtį“, – komentavo E. Skrodenis. Kaimyninėje Lenkijoje tuo metu modernių saugumo priemonių, panaudojant Europos Sąjungos lėšas, daugėjo sparčiai. Tamsoje mirksintys ženklai, atsinaujinančioji energija, naudojama pėsčiųjų perėjoms apšviesti – lenkai neabejojo modernių sprendimų efektyvumu.

Vietoj kalnelio – mirksinti švieslentė

2006 metais Žemaičių Naumiestyje prie mokyklos įrengtas greičio mažinimo kalnelis. Tačiau žmones vargino per jį važiuojančio sunkiojo transporto keliamas triukšmas. Kalneliui susidėvėjus, vietos gyventojai sujudo – naujo greičio mažinimo kalnelio įrengti nebeleido. Tuomet kaip prevencinė greičio mažinimo priemonė pasirinkta saulės energiją naudojanti momentinė greičio švieslentė. Tuo metu Nyderlandų mokslininkai atlikę tyrimus tvirtino: tokios švieslentės efektyvios, kaip ir stacionarūs greičio matuokliai. Žiemos mėnesiais, kai mažai saulės ir itin prastas oras, saulės baterijas kas keletą savaičių tenka papildomai įkrauti. Likusią metų dalį tokių baterijų priežiūra, anot E. Skrodenio – minimali.

Šiuo metu eksploataciją paprastina ir kartu su saulės baterijomis įrengtos nedidelės vėjo jėgainės. Jų, patikino E. Skrodenis, visiškai pakanka, kad modernios greičio mažinimo priemonės veiktų visiškai be elektros: joms įrengti nereikia papildomų investicijų elektros energijos tiekimo linijai, kabelių, skaitiklių, sutaupoma laiko ir lėšų eksploatacijai.

Verta paieškoti alternatyvų

Į Lietuvą įsisukus ekonominei krizei, kai kuriose miestų ar miestelių gatvėse buvo išjungtas bene kas antras gatvių šviestuvas. To, anot E. Skrodenio, nebūtų prireikę, jei keliams apšviesti plačiau būtų naudojamos pažangios bei kokybiškos šviesos diodų (LED) lempos.

Pirmasis modernaus gatvės apšvietimo projektas įgyvendintas prie Aukštelkės. Pėsčiųjų perėją ir autobusų stoteles apšvietė atsinaujinančiąją energiją naudojantys LED šviestuvai.Elektros kabelius, norint apšviesti pavojingą kelio ruožą, būtų reikėję tiesti dešimt kilometrų. Taupias LED lempas ir kombinuotąją saulės bei vėjo jėgainę čia įrengti buvo kur kas paprasčiau.

Šiuolaikiškų sprendimų galima ieškoti ir tais atvejais, kai anksčiau rūpesčių nekėlęs kelio ruožas dėl pasikeitusių aplinkybių, pavyzdžiui, duris atvėrus prekybos centrui, tampa problemiškas.

„Jei iki elektros perdavimo linijų atstumas didelis, į vieno ar dviejų greičio matuoklių įrengimo kainą reikia įskaičiuoti, kiek kainuos projektavimo, elektros kabelių tiesimo darbai, galiausiai prisijungimas prie elektros tinklų. Be to, visi darbai trunka maždaug metus. Galima pasirinkti modernias saugumą užtikrinančias priemones – jas įrengti nesudėtinga, tai greitai atsiperka“, – sakė LAKD direktoriaus pavaduotojas.

Šiuo metu valstybės įmonė „Automagistralė“ ir LAKD pradeda įgyvendinti dar vieną projektą – ruošiamasi statyti didelės galios vėjo jėgainę, kuri generuotų elektros energiją. Šią būtų galima tiekti į šalies elektros energijos tinklą, o gautas lėšas panaudoti esamam kelių apšvietimui užtikrinti.

Kelininkai svarsto ir galimybę skirtingų lygių sankryžų šlaituose įrengti saulės kolektorius, kurie generuotų elektros energiją – ji taip pat galėtų būti tiekiama į elektros energijos tinklą. Specialistai tikisi, kad ateityje elektros energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių bus ne tiekiama į elektros tinklą, o paskui vėl perkama, bet saugoma ir naudojama naktį. Pasak E. Skrodenio, LAKD planuoja panaudoti netgi nupjautą pakelės žolę. Ją ateityje ketinama tiekti biodujų katilinėms. Jei nupjauta žolė būtų parduodama, sumažėtų jos pjovimo sąnaudos.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video