Top Baneris

Kėdainiuose nugriovus apleistą užtvanką bus atkurta natūrali Nevėžio upės vaga (1)

2023 lapkričio 24 d.
Kruosto hidroelektrine
Aplinkos ministerijos nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Griaunama nuo 1975 m. nebeeksploatuojama Kruosto hidroelektrinės (HE) užtvanka. Nors 1995 m. iš tvenkinio buvo išleistas vanduo, visi vandenyje ir ant kranto esantys statiniai buvo palikti. Neprižiūrimų statinių būklė blogėjo ir kėlė potencialią grėsmę žmonių saugumui, o po vandens išleidimo likęs tvenkinys neturėjo jokio rekreacinės paskirties – pakrantės apžėlusios gausia augalija, o užtvankos statiniai trukdė laivybai bei vandens turizmui.

Sprendimas statinį nugriauti buvo priimtas specialiai komisijai nustačius, kad statinių techninė būklė yra avarinė. Tai pirmas užtvankos šalinimo projektas Nevėžyje, 209 km ilgio upėje, kurioje oficialiai iš viso yra 5 užtvankos.

Šį rudenį  pradėti Kruosto HE užtvankos griovimo darbai bus baigti iki kitų metų pabaigos. Nugriovus statinius ir išvežus atliekas bus nukirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, susmulkinti ir išvežti kelmai. Bus formuojama upės vaga ir šlaitai, įrengtas pagrindas, vietomis perstumiamas ar nukasamas augalinis sluoksnis. Galiausiai viskas bus padengta juodžemiu ir sužaliuos žolė, informuoja Aplinkos ministerija pranešime spaudai.

Pašalinus užtvankos statinius didžiausia nauda bus Nevėžyje randamoms žuvų rūšims, tarp kurių yra ir saugoma srovinė aukšlė. Nevėžio upės vagos atkūrimas turės teigiamą poveikį „Natura 2000“ buveinėms – aliuvinėms pievoms ir palei upes susiformavusiems žolynams.

Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2024 m. įsigaliojus Vandens įstatymo pataisoms statiniai, kurie trukdo užtikrinti arba atkurti upės vientisumą turi būti šalinami, jeigu jie neteikia ekonominės, finansinės ar socialinės naudos visuomenei ar jų rekonstrukcija nėra ekonomiškai naudinga.

Lietuvoje šiuo metu yra apie 1,5 tūkst. užtvankų. Dalis jų pastatytos dar sovietmečiu skirtingais tikslais – laistymui, rekreacijai, energijos gamybai ir pan. Tačiau nemažai tų užtvankų yra bešeimininkės, neprižiūrimos, kelia daug gamtosauginių rūpesčių. Tai ir prasta vandens telkinių būklė, ir pakitusi jų augalija bei gyvūnija, ir kintantis hidrologinis režimas, ir mažėjantys migruojančių žuvų ištekliai, ir dumblo sankaupos.

Aplinkos ministerijos užsakymu 2022 m. parengta užtvankų ekologinio ir socioekonominio įvertinimo studija atskleidė prastėjančią jų techninę būklę: 37 proc. yra blogos ir avarinės būklės, 43 proc. – patenkinamos, 16 proc. – vidutinės ir vos 1 proc. – geros. Šie surinkti duomenys padeda suprasti užtvankų situaciją šalyje ir priimti sprendimus dėl tolesnio jų naudojimo arba griovimo. Studija taip pat nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai
  • DURNIŲ LAIVS

    2023-11-30, 17:53  

    Debilizmas Lietuvoje įgauna pagreitį,daug šalių stato užtvankas,mūsiškiai griauna.Lietuvą valdo DAUNAI,jie kurti nemoka,viskas eina tik blogyn-sveikatos apsauga,švietimas,susisiekimas,tiltai griuva,keliai provežuoti.užtvankos neprižiurimos ir t.t.t.t.t.t.t.

Rekomenduojami video