• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Kaunas diskutuos: kas laukia tarpukario modernizmo architektūros?

2014 rugsėjo 16 d.

Rugsėjo 18–20 dienomis Kauno miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su „Lietuvos paštu“, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centru (AUTC) ir Kaune esančiais universitetais, centriniame pašte (Laisvės al. 102, 2 aukštas) organizuoja kūrybines architektūros dirbtuves akademiniam jaunimui „Kauno tarpukario modernizmas. IŠ NAUJO“.

Renginys, kuriame bus dalijamasi idėjomis, kaip vystyti apleistas Kauno Naujamiesčio teritorijas, yra Europos paveldo dienų (toliau – EPD) programos „XX amžiaus pradžios skonis“ dalis. Tradicija tapusius Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos“ renginius Lietuvoje koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kartu su Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybėmis, kultūros ir švietimo įstaigomis, kultūros paveldo objektų valdytojais.

Dirbtuvės „Kauno tarpukario modernizmas. IŠ NAUJO“ organizuojamos ypač suaktyvėjusio susidomėjimo Kauno tarpukario modernizmo architektūra fone. Tarptautinio Kauno architektūros festivalio KAFe pastangos atkreipti politikų, visuomenės ir nekilnojamojo turto valdytojų dėmesį į Kauno tarpukario modernizmą, lietuviškosios architektūros mokyklą, davė vaisių. Viešojoje erdvėje vyksta aktyvios diskusijos dėl laikinosios sostinės paveldo išsaugojimo, Kauno miesto savivaldybė pateikė paraišką į Europos paveldo ženklo (ang. European Heritage Label) programą, sudarė sąlygas gauti dalinį finansavimą pastatų atnaujinimui, aktyviai ruošia medžiagą dėl galimybės patekti į UNESCO paveldo objektų sąrašą.

Kauno tarpukario modernizmas – lietuviškosios architektūros mokykla – unikalus Lietuvos ir Europos urbanistinės kultūros reiškinys, susiformavęs sudėtingų Europos įvykių sūkuryje 1918–1940 metais. Į Kauną, tapusį Laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu, iš visos šalies persikėlė inteligentija, pramonė, čia susiformavo valdžios institucijos. Kaunas iš miestelio per kelis dešimtmečius tapo modernaus veido didmiesčiu, laisvos Lietuvos simboliu. Iš Europos grįžę idėjų pasisėmę jauni architektai sukūrė pažangų, darnų ir europinį miestą. Kaunas tapo politiniu, ekonominiu ir kultūriniu židiniu, kur tiek atskiri kylantys pastatai, tiek kvartalai ar kompleksai turėjo didžiulės įtakos ir tuometiniam miesto įvaizdžiui, ir šiandieniniam miesto identitetui.

Per 20 metų suformuota Kauno tarpukario modernizmo architektūra, jos tanki koncentracija miesto centre tapo unikaliu reiškiniu ne tik Kaune ar Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tarptautiniame modernizmo kontekste, Kauno tarpukario modernizmas atspindi tiek tuometes Europoje populiarios Bauhaus stiliaus tendencijas, tiek išskirtinę ir kokybišką lietuviškos mokyklos stilistiką, išskiriančią architektūrą iš bendro Europos konteksto.

Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimas verčia atsisukti ne tik į paveldą ir istoriją, bet ir inicijuoti teorines ir praktines diskusijas dėl tolimesnio Kauno miesto Naujamiesčio vystymo. Čia, apleistose ir neužstatytose Naujamiesčio erdvėse, yra vietos ne tik naujiems verslo centrams, biurams, gyvenamiesiems namams, kultūros objektams, viešosioms erdvėms, bet ir tinkamos sąlygos kurti modernią drąsią architektūrą, derančią su Kauno tarpukario architektūra.

Dirbtuvėse „Kauno tarpukario modernizmas. IŠ NAUJO“ kartu su akademiniu jaunimu dirbs ir patarimus teiks Kauno miesto medinės architektūros duomenų bazės www.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad