Avarinė liftų būklė jau senokai skambina pavojaus varpais. Diskusijų ir nepasitenkinimo tulžies išliejama daug, bet beveik nieko nedaroma, nepriimami ryžtingi sprendimai. Problema užstrigusi lyg sugedęs liftas, vis delsiama, laukiama veiksmų iš šalies.
Įrenginys – pavojingas
Savo laiką atitarnavusių liftų Lietuvoje kasmet vis daugėja, bet situacija, regis, niekaip neišsprendžiama. Pasak liftus tikrinančios bendrovės „Inspecta“ generalinio direktoriaus Manto Andriuškevičiaus, senų liftų yra labai daug, ir dauguma jų – didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tai sovietmečiu Mogiliovo ar Maskvos gamyklose gaminti liftai.
„Svarbu suprasti, kad tai įrenginys, turintis kylančias, besisukančias ir elektrines dalis, kontaktus bei visa kita, tad atitarnavęs savo laiką gali tapti nesaugus. Mūsų darbas – atlikti liftų techninės būklės tikrinimus ir pateikti išvadas, ar įrenginys tinkamas naudoti, saugus, ar ne. Situacija iš tiesų komplikuota, pastebime, kad gyventojai nenumano, kokia yra reali padėtis, ir galbūt nesupranta, koks sudėtingas įrenginys yra liftas. Žmonės nesuvokia, kad reikėtų planuoti lifto remontą ar keitimą. Kyla daug pasipiktinimo, kai vieną dieną įrenginys išjungiamas, nes juo naudotis tampa nebesaugu. Šiuo metu problema auga, nes gyventojai nėra sukaupę tam tikros pinigų sumos ir numatę renovuoti, keisti seną liftą“, – susirūpinimą reiškė M. Andriuškevičius.
Kaip ir bet kurio kito įrenginio ar mašinos, lifto tarnavimo laikas yra ribotas. Todėl tokie „pensinio“ amžiaus liftai reikalauja kur kas daugiau dėmesio, dažniau genda, užstringa ir tampa nesaugūs.
„Pagrindiniai gedimai susiję su tuo, kad liftai yra moraliai ir fiziškai susidėvėję. Apskaičiuota, kad šie liftai turėtų tarnauti 25 metus. Ir Vilniuje, ir kituose Lietuvos miestuose yra labai daug liftų, kurie tarnauja 35 ir net daugiau kaip 40 metų. Šiuo atveju apie ilgesnius jų eksploatavimo terminus negali būti nė kalbos“, – patikino bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius.
Tikrinant senus liftus, dažnai aptinkama daugybė gedimų, susidėvėjusių mechanizmų ir išorinių apgadinimų, liftai suniokoti. Pasak M. Andriuškevičiaus, pavojingiausi gedimai, kurių pasitaiko šiuo metu, yra saugos mazgų gedimai, atsiranda tikimybė, kad jie laiku ir tinkamai nesuveiks.
„Dažnai būna, kad nepatikimai veikia elektrinės valdymo schemos, būna susidėvėję kabeliai ar tarp skirtingų kabelių prasitrynusi izoliacija, dėl to gali įvykti trumpasis jungimas. Taip pat surūdijusios metalo konstrukcijos, pavyzdžiui, kabinos rėmas. Ne paslaptis, kad prie to prisideda ir kabinose besišlapinantys šunys. Jeigu ir toliau taip bus eksploatuojama, iš važiuojančio lifto kabinos bus galima iškristi su visomis grindimis. Be to, gali būti sugedusi lifto pakaba, stabdžiai , susidėvėję lynai ir kėlimo reduktorius, nepatikimai veikiantys kabinos ir šachtos durų kontaktai, daugelis kitų gedimų. Kiekvienas toks gedimas pavojingas saugiam lifto darbui. Kitaip tariant, sugedus, nesuveikus kontaktui ar esant trumpajam jungimui viskas gali baigtis avarija“, – sakė M. Andriuškevičius.
Pasak „Mano būsto“ atstovo A. Kubiliaus, pagrindinė problema yra tai, kad liftas kainuoja nepigiai, priklausomai nuo namo aukščio jo kaina gali siekti 100 tūkst. litų ir daugiau. Kiekvienam namo gyventojui susidaro nemenka suma pinigų, tad ne visi išgali prisidėti prie reikiamų darbų. Alternatyvų ir kompromisų galima rasti, tačiau to turi norėti patys žmonės. A. Kubilius žurnalui „Statyba ir architektūra“ pasakojo, kad namo gyventojai gali kaupti lėšas liftui atnaujinti. Bet ir čia turi būti vieningi – nepriėmus sprendimo, jokių kaupiamųjų lėšų rinkti negalima, su tuo turi sutikti dauguma namo gyventojų, bet taip būna retai.
Nežino, kam priklauso
Paradoksalu, daugeliui vis dar kyla klausimas: kam priklauso ta dėžutė namo viduryje ir kas ja turėtų rūpintis? „Gyventojai nesuvokia, kad namas ir viskas, kas jam priklauso, yra jų nuosavybė. Vis dar vyrauja mąstymas, kad tai yra kažkieno ir tas kažkas turi viską sutvarkyti. Kai lifto darbas sustabdomas, kyla pasipiktinimų ir ginčų, o kol veikia, nors dažnai genda, užstringa, kaskart kviečiama avarinė tarnyba, tol gyventojai mano, kad tai normalu. Jie įsitikinę, kad investicija į lifto remontą yra be reikalo išmetami pinigai, kažkas jiems tai turi sutvarkyti – savivaldybė ar dar kas nors. Gal žmonėms trūksta informacijos? Jeigu gyventojai suprastų, kad tai yra jų pačių nuosavybė, galbūt tada lifto kabina nebūtų dergiama, nebūtų deginami mygtukai ir apšvietimo lempos, gal tuomet žmonės pradėtų kitaip žiūrėti į patį įrenginį“, – svarstė M. Andriuškevičius.
Lifto eksploatacija ir priežiūra turi pasirūpinti tie, kas juo naudojasi. Žmones galima kaltinti dėl kultūros trūkumo, bet situacijos tai nekeičia, laikas keisti požiūrį. Kai kurie pripratę, kad kas nors pasirūpins jų neatsakingo elgesio padariniais. Pasak M. Andriuškevičiaus, jei naujuose pastatuose sumontuoti nauji liftai bus eksploatuojami taip, kaip dabar kai kur naudojami senieji, tai jie tarnaus ne ką ilgiau.