Net finansų sektorius, mano manymu, mažiau reguliuojamas nei statybų“, – komentavo ekonomistė Rūta Vainienė.
Pagrindinis signalas, kad statybų sektorius atsigauna, yra paklausa, užsakymų skaičius. „Jeigu mes pradedame kalbėti apie masinę daugiabučių modernizaciją, turime omenyje, kad įmonės sulauks daugiau užsakymų. Vadinasi, reikės įdarbinti daugiau statybininkų, kurie vėl galėtų išgyventi savo aukso amžių, rinktis darbdavį, reikalauti didesnių atlyginimų. Taip pat bus nuperkama daugiau statybinių medžiagų, kurių kaina išaugus paklausai irgi kils“, – neabejoja pašnekovė.
Darbdaviams, kurie neužsiima daugiabučių modernizacija, pasak R. Vainienės, išties gali tapti sunkiau pasisamdyti darbuotojų. „Kiaurų daugiabučių atnaujinimas – valstybės prioritetas, jam uždegama žalia šviesa ir skiriamos dotacijos. Dėl to rangos darbų kainos gali išaugti. Visi kiti pajus to kainų kilimo padarinius“, – dėstė ekonomistė.
Ekonomistas ir sociologas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius Romas Lazutka įsitikinęs, kad kol planuojamų kelių šimtų kiaurų daugiabučių namų neapjuosė pastoliai, darbdavių skundimasis, ęsą darbo jėgos trūksta, nieko vertas. „Jeigu manęs kas nors paklaustų, ar netrūksta ferario, sakyčiau, kad trūksta. Aš arba neturiu tiek pinigų, kad už jį sumokėčiau, arba man pinigų tam tiesiog gaila. Jei automobilio kaina būtų keletą kartų mažesnė, sakyčiau, kad man ferario netrūksta. Su darbo jėga yra panašiai – ji yra prekė. Darbo jėgos trūkumą rodytų kaina ir darbdavių bandymai pervilioti darbuotojus, siūlant didesnį atlyginimą. Jei matytume, kad statybų sektoriuje atlyginimai per metus padidėjo keliasdešimt procentų, būtų galima sakyti, kad statybininkų trūksta. Kol kas tokios informacijos neturiu. Na ir kas, kad paklausė vieno kito darbdavio, ar trūksta darbininkų. Pasakė, kad trūksta, tačiau juk nepasakė, ko: kvalifikuotų vadybininkų ar pagalbinių darbininkų, ir už kokį atlyginimą“, – komentavo R. Lazutka.
Dirbti gali ne visi
2006–2007 metais statybininko duona iš pramonės ar žemės ūkio sektoriaus perviliojo gana didelę dalį darbuotojų. Ar ekonominių migrantų atsiras ir dabar? „Statybininko profesija įgyjama palyginti nesunkiai, taip pat galima gana greitai persikvalifikuoti. Jeigu darbo jėgos trūktų, darbo užmokestis imtų sparčiai augti, rinka sureaguotų – matydami, kad dirbant statybose galima gerokai daugiau uždirbti, kitus darbus dirbantys žmonės eitų į kursus, prašytųsi įgyti praktikos. Tad darbuotojų pasiūla natūraliai padidėtų“, – neabejoja ekonomistas R. Lazutka.
Statybomis ir daugiabučių modernizacija užsiimančios įmonės „Apastata“ direktoriaus Mindaugo Apavičiaus teigimu, kvalifikuotų statybininkų stygius jaučiamas jau seniai. Tikėtina, kad dauguma aukštos kvalifikacijos specialistų emigravę arba dirba privačiai, nemokėdami jokių mokesčių, todėl jų uždarbis yra gerokai didesnis, negu gali pasiūlyti statybų įmonės.
M. Apavičius netiki, kad daugiabučių modernizacijos įsibėgėjimas paskatins emigrantus masiškai krautis lagaminus ir grįžti namo. „Emigrantus pavyktų sugrąžinti tik mokant jiems panašų atlyginimą, kokį jie gauna užsienyje. Tačiau esant dabartinėms konkurencinėms sąlygoms ir viešųjų pirkimų sistemai, kai laimėtojas yra parenkamas atsižvelgiant į mažiausią kainą, tokio atlyginimo negali pasiūlyti jokia įmonė“, – komentavo statybų įmonės vadovas.
O keli šimtai tūkstančių bedarbių, anot M. Apavičiaus, statybininkais per naktį irgi netaps. Ir nors bedarbių yra daug, jie dažniausiai neturi reikiamos kvalifikacijos arba patirties, o statybos objekte, pabrėžė pašnekovas, mokytis negalima.
Vis dėlto Lietuvos darbo birža taip pat ruošiasi masiniam daugiabučių modernizavimui ir planuoja rengti fasadų apdailos specialistų mokymus. „Tai sveikintina iniciatyva, tik svarbu, kad tie mokymai būtų realūs, kvalifikuoti ir duotų naudos“, – linkėjo M. Apavičius.
