Architektūros kokybės vystymo asociacija (toliau – AKVA) pristato 2021 m. nuotolinių paskaitų ciklą „Kaip žmogus suvokia architektūrinę aplinką?“, skirtą paskatinti architektus profesionalus ir jos mylėtojus pažvelgti į architektūrą iš kitos pusės – iš žmogaus patyrimo perspektyvos, reflektuoti savo pojūčius ir emocijas, o sykiu susipažinti su įvairiais teorijomis ir metodais, kaip galima išmatuoti, įtakoti architektūros poveikį žmogui.
Architektūros laukas sparčiai kinta, į jį įsiterpia naujos disciplinos, veriasi naujos perspektyvos. Šis paskaitų ciklas atliepia pastarąją tendenciją – gilintis į architektūrą iš menkai (ypač architektūros praktikų) naudojamo žiūros taško: iš žmogaus patyrimo perspektyvos, reflektuojant individualius pojūčius ir emocijas, o sykiu supažindinti su įvairiomis teorijomis ir metodais, kaip galima išmatuoti bei įtakoti architektūros poveikį žmogui (pvz., Christiano Noldo paskaita apie emocijų kartografavimą). Paskaitose pristatomos ir naujos praktinės žinios (pvz., Justės Pečiulytės paskaita apie sensorinės kūrybos metodiką, pristatanti atmosferinį dizainą). Įgytos žinios padėtų įsisąmoninti aplinkos patyrimus, o būsimo objekto poveikio numatymas naudingas profesionalams kuriant architektūrą, ieškant atspirties taškų eksperimentams.
Ciklą, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir kurio partneris – žurnalas „Statyba ir architektūra“/ sa.lt, sudaro 6 paskaitos: “Emotional Cartography” (paskaita anglų k.) (lekt. menininkas, dizaineris ir tyrėjas, dr. Christian Nold), „Apie architektūros ir individo erdvinę percepciją“ (lekt. architektė, architektūrologė, VDA dėstytoja, meno doktorantė Karolina Jašinskaitė) ir kitos.
Pirmoji ciklo paskaita klausytojų lauks jau 2021 m. gegužės 6 d. 11.00 val.
Joje architektas, VGTU doc., hum. m. dr. Vytautas Petrušonis pasakos apie tai, „Kokius pranešimus mums siunčia pastatai ir ar mokame juos skaityti?“ Pasak lektoriaus, šiuolaikinėje visuomenėje didėja atskirtis, socialinių grupių nesusikalbėjimas, užsisklendimas. Architektų, kartu su užsakovais esančių savojo laikotarpio atstovais, darbai ypač dažnai atspindi siekį dominuoti, išsiskirti bet kokioje miesto dalyje, bet kokioje pastatų apsuptyje; galima pastebėti, kad neretai architektai nemoka pritaikyti statinių prie susiklosčiusios istorinės aplinkos. Kiekvieno pastato kompozicija atskirai lyg ir patenkinama, o visuma – gatvės ansamblis – disonuojanti. Visa tai žmonių sąmonėje programuoja etiškai abejotinus socialinės sąveikos modelius, skatina abejingumą aplinkai, kitiems žmonėms. Todėl būtina kalbėti ne tik apie meninio komponavimo įgūdžius, bet ir supratimą, kad architektūra nėra pasyvi, kad ji gali prisidėti ugdant žmogų – formuojant jo „sąmonės tekstą“ taip, kad būtų pabrėžiamos harmoningos socialinės elgsenos privalumai.
Renginys nemokamas.
Paskaita vyks nuotoliniu būdu ZOOM konferencinėje platformoje (užsiregistravusieji pakvietimą gaus el. paštu). Registruotis BŪTINA.
Paskaitų ciklo vizualų autorė Justė Pečiulytė.
