Praėjusiais metais būstui daugiausia skolinosi 26–35 metų gyventojai, o sumenko jauniausių, iki 26 metų, būsto paskolų gavėjų dalis, rodo SEB banko statistika. Taip pat pastebima, kad pernai padaugėjo žmonių, besiskolinusių individualaus namo statybai.

Pernai jaunų žmonių, besiskolinančių būstui, dalis siekė 7 proc., kai 2015 metais tokių buvo penktadalis.

„2015 metų rudenį pagal naujus Atsakingo skolinimo nuostatus buvo iki 30 metų sutrumpintas maksimalus būsto paskolos terminas. Veikiausiai tai buvo viena iš priežasčių, lėmusių, kad sumenko būstui besiskolinančiųjų jaunų žmonių dalis – tikėtina, kad jie dabar nebegalėdami didesnės paskolos sumos išdėstyti per ilgesnį laikotarpį renkasi ilgiau taupyti, kaupti lėšas ir tik tada perka norimą nuosavą būstą. Be to, jauniems žmonėms užtrunka ir sukaupti pradiniam įnašui, kuris turi siekti 15 proc. būsto vertės“, – sako SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis.

Anot jo, kita priežastis, kuri galėjo turėti įtakos mažesniam jaunų žmonių skolinimuisi – emigracija. Remiantis statistikos tendencijomis, didžiausia ji yra amžiaus grupėje iki 25 metų, o kalbant apie grįžtančius iš emigracijos – tokių amžius dažniausiai siekia 25–29 metus.

Dažniausiai pernai būsto paskolas ėmė 26–35 metų amžiaus gyventojai – jie sudarė daugiau negu pusę visų besiskolinusiųjų būstui.

Banko statistika parodė, kad nors didžioji klientų dalis, kaip ir anksčiau, ėmė paskolas būstui pirkti (73 proc.), o pernai, palyginti su 2015 metais, išaugo dalis tų, kurie ėmė paskolas būstui statyti – nuo 14 proc. 2015 metais iki 18 proc. pernai.

Kaip ir anksčiau, daugiausia būsto paskolų ėmė didmiesčių gyventojai – vilniečiai, kauniečiai ir klaipėdiečiai. Būstui besiskolinančiųjų Kauno gyventojų dalis pernai išaugo nuo 20 iki 25 procentų. Vidutinė būsto paskola pernai Vilniuje siekė 53 tūkst. eurų, Kaune – 35 tūkst. eurų, Klaipėdoje – 43 tūkst. eurų.

SEB banko inf.