Vilniaus rotušėje pirmadienio vakarą ketvirtą kartą įvyko Meno kūrėjų apdovanojimai. Renginyje įteiktos dailininkus, rašytojus, literatūros vertėjus, tautodailininkus, architektus, kinematografininkus, fotomenininkus, muzikus ir žurnalistus vienijančių organizacijų premijos ar prizai bei daugiau kaip du dešimtmečius teikiama Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija. Šiais metais Lietuvos meno kūrėjų asociacija apdovanojimus rengė su partnere asociacija LATGA.

Lietuvos architektų sąjungos Metų architektūros apdovanojimas atiteko „IMPLMNT“ architektų komandai už „Stasys Museum“. Laureatais tapo Aurimas Syrusas, Greta Brimė, Ričardas Bertašius, Aurelija Kniukštaitė, Eglė Gečaitė, Ieva Sirijatavičiūtė, Kotryna Bajorinaitė, Jonė Virbickaitė.

Šis drąsus, elegantiškas ir funkcionalus kūrinys yra puikus įvairių projekto dalių – architektūros, dizaino, kraštovaizdžio ir viešosios erdvės – vientisumo pavyzdys, rašoma pranešime spaudai. Glaudus architektų, projektuotojų, inžinierių ir menininkų bendradarbiavimas leido sukurti puikiai integruotą kūrinį, atitinkantį Naujojo europos bauhauzo principus. „Stasys Museum“ daro didelį kultūrinį poveikį vietos bendruomenei, nes stiprina regiono kultūrinę, švietimo, socialinę ir ekonominę veiklą. Be to, pasitelkdamas savo architektūrą, jis siekia tapti svarbia kultūros institucija nacionaliniu ir pasauliniu mastu.

Metų architektūrinio debiuto apdovanojimu įvertinti architektų studijos „Altitudes“ architektai Gerda Antanaitytė, Andrius Laurinaitis ir Aurimas Baužys už dujų saugyklos konversiją į senovinių automobilių muziejų Klaipėdoje.

Kultūros paveldo vidaus erdvė – buvęs dujų saugyklos pastatas, pritaikytas naujai paskirčiai – senovinių automobilių ekspozicijai. Architektūrinėmis priemonėmis siekta išlaikyti radialaus planavimo principus ir industrinę pastato atmosferą – tuščioje pastato erdvėje įrengtas cokolinis aukštas ir metalo stelažai, kuriuose eksponuojami senoviniai automobiliai. Pastato centre – apvalus hidraulinis keltuvas, skirtas eksponatams į reikiamą platformą pakelti. Keltuvo nenaudojant, jo platforma veikia kaip cokolinio aukšto grindys. Cokoliniame aukšte įrengta multifunkcinė erdvė parodoms ir susitikimams.

Viena iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos premijų atiteko Marijai Šileikaitei-Čičirkienei už tęstinį projektą „Odė Lietuvos miesteliams“.

Tai nuosekli serija apie mažuosius Lietuvos miestelius ir jų kultūrinius, istorinius, socialinius vaizdinius. Fotografės M. Šileikaitės-Čičirkienės rodoma stilistika grindžiama aibe įvairiausių atvėrimų, protrūkių, replikų, nes tai yra neišnaudotos galimybės naujų miestelio rakursų susidarymui.

Vizualiniai autoriniai paradoksai šiose fotografijose – tai geometrinės vietovės žaismės, konstruktyvios netikėtų kultūrinių, socialinių akistatų paraiškos bei polimorfiškos atsitiktinumo sutiktuvių apraiškos. Šis fotografijų ciklas neigia miestelių uždarumą ir atskirtis, nes tokios fotografijos nurodo į esamas ir galimas regioninio prisikėlimo ir jo iškilimo iš savosios užmaršties gaires.

Antroji Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija skirta Donatui Stankevičiui už kuratorinę veiklą ir fotografijos leidinių sudarymą.

D. Stankevičius fotografijos laukui žinomas ne tik kaip šiuolaikinės dokumentinės fotografijos kūrėjas, bet ir kaip gebantis tinkamai pristatyti kitų autorių kūrybą. Keletas naujesnių ir itin svarbių darbų – tai Albino Stubros archyvo atskleidimas, Romualdo Rakausko retrospektyvinė paroda ir Zenono Bulgakovo personalinė paroda Kauno fotografijos galerijoje. D. Stankevičiaus sudarytas šios parodos katalogas prestižiniame Arlio fotografijos festivalyje tapo vienu pretendentų į pagrindinį prizą istorinių leidinių kategorijoje.

Skirmanto Valiulio premijos laureate tapo Jelena Šalaj už tyrimą „Šiuolaikinė moterų analoginė fotografija feministinių vizualumo studijų perspektyvoje: tekstai, praktikos ir savivoka“.

Dr. J. Šalaj projektas buvo sumanytas novatoriškai ir ambicingai. Ji siekė ištirti šiuolaikines Baltijos šalių fotografių, dirbančių analoginės fotografijos srityje, praktikas ir savivoką, remdamasi tarpdisciplininėmis feministinėmis prielaidomis ir metodais, leidžiančiais pažvelgti, kaip fotografija, fotografavimas ir jų refleksija susiję su profesijos, motinystės, šeimos ir valstybės apmąstymu.

Atsiimti „Aukso mūzą“ ir ženklelį į sceną pakviestas Matas Dūda.

M. Dūda, įkvėptas senųjų grafikos tradicijų, nuolat tyrinėja įvairias meno raiškos formas, pavyzdžiui, personalinėje parodoje „Gibaras Bauzdint“ jis eksperimentavo su juodojo oforto technika, perteikdamas įspūdingas, atmosferiškas kompozicijas. M. Dūdos kūryboje dominuoja medžiagiškumo tyrinėjimai, o jo darbai dažnai įtraukia žiūrovus per meditatyvius, dėmesį koncentruojančius elementus.

„Aukso mūza“ ir ženkleliu taip pat įvertinta Rasutė Andriušytė-Žukienė.

R. Andriušytė-Žukienė – iškili Lietuvos menotyrininkė ir humanitarinių mokslų daktarė, turinti daugiau nei 30 metų patirtį tyrinėjant Lietuvos dailės istoriją. R. Andriušytė-Žukienė yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos dailės istorikų draugijos ir tarptautinės meno kritikų asociacijos (AICA) narė, aktyviai prisidedanti prie akademinio bei meno pasaulio sklaidos Lietuvoje​. Jos pasiekimai ir indėlis į kultūros sklaidą buvo įvertinti ne vienu apdovanojimu: jai skirtas Kauno mokslininko prizas (2018), Petro Vileišio medalis (2011) ir Kauno miesto savivaldybės kultūros ir meno premija (2008). Be to, 2022 m. ji gavo Kauno miesto mero padėkos raštą už darbą įgyvendinant „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ projektą.

Trečioji „Aukso mūza“ ir ženklelis atiteko šią vasarą netikėtai į amžinybę iškeliavusiam Andriui Grigalaičiui. Apdovanojimą atsiėmė jo sutuoktinė Gintarė Baublytė.

A. Grigalaitis aktyviai prisidėjo prie Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) veiklos, tapdamas jos komunikacijos vadovu. Jo dėka suformuota šiuolaikiška LDS komunikacijos strategija ir sukurta daugybė Lietuvos kultūros gyvenimą iliustruojančių filmų, pasakojimų, siužetų. Dailininkų sąjungoje A. Grigalaitis ne tik dirbo su komunikacija ir vizualiniu stiliumi, bet ir aktyviai rūpinosi ir vystė edukacines programas.

„Žurnalistikos metraštininko“ premija skirta dr. Virgilijui Juodakiui už ilgametę pedagoginę veiklą rengiant fotožurnalistus ir dėmesį fotožurnalistikai.

V. Juodakis – ilgametis patyręs Vilniaus universiteto dėstytojas, žurnalistų bendruomenės narys. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1970 m., Garbės narys (1997 m.), meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m.. 1969 m. pats įsteigė Lietuvos fotografijos meno draugiją (nuo 1989 m. Lietuvos fotomenininkų sąjunga). Nuo 1961 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, nuo 1982 m. Europos fotografijos istorijos asociacijos narys.

Kita „Žurnalistikos metraštininko“ premija atiteko Vytautui Žeimantui už Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos sudarymą ir žurnalo „Žurnalistika“ redaktoriavimą.

Ilgametis patyręs redaktorius aktyviai redaguoja visus pagrindinius žurnalistikos aktualijų, istorijos ir ateičiai svarbius informacijos šaltinius.

Apdovanojimą „Už indėlį į kino kultūrą“ atsiėmė humanitarinių mokslų daktarė, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė. Ji apdovanota už nuoseklų ir ilgametį gero, reikšmingo kino ir visos kultūros raidos, autorinio kino meno prioriteto ir sklaidos Lietuvoje puoselėjimą per festivalį „Scanorama“.

G. Arlickaitės indėlis Lietuvos kino kultūrai reikšmingas dėl jos ilgamečio atsidavimo elitinio kino sklaidai. Kai Lietuvoje nebuvo nei platformų, nei televizijos kanalų, rodžiusių tokį kiną, ji per „Scanoramą“ supažindino žiūrovus su aukštos meninės vertės filmais, formavo ir augino jų skonį. Šis festivalis yra itin reikšmingas Lietuvos kino kultūrai. Skatindamas išlavintą žiūrovą, festivalis formavo šalies kultūrinį skonį ir kėlė kino kultūros kartelę. Net ir šiandien festivalis vengia komercinių kompromisų, išlikdamas ištikimas nepriklausomam ir išskirtinės kokybės kinui. Taip pat festivalis aktyviai skleidžia lietuviško kino žinią, skatindamas lietuviško kino pažinimą tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

„Bičiulių premija“ skirta VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ vadovei Rūtai Elijošaitytei-Kaikarei už dėmesį verstinei literatūrai ir maloniai suteikiamą erdvę LLVS renginiams.

„Šimtmečio premija“ apdovanota ilgametė Rašytojų klubo direktorė Janina Rutkauskienė už nuopelnus organizuojant kultūros ir meno renginius, skirtus istorinės atminties išsaugojimui, lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimui.

J. Rutkauskienė yra ilgametė įvairių literatūros, kultūros ir meno projektų organizatorė, vadovė bei vykdytoja ne tik Rašytojų klubo salėje, Lietuvos rajonuose ir miestuose, bet ir keliose užsienio šalyse. Šį darbą dirbo nuo 1977 m. Vienas pagrindinių Lietuvos rašytojų sąjungos renginių – tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“. 2024 m. Poezijos pavasaris – jubiliejinis, 60-asis. Janina Rutkauskienė nuo 1977 m. rengė šį festivalį, o nuo 2003 m. buvo jo vadovė ir vykdytoja. Jos darbo stažas organizuojant kultūros ir meno renginius – 47 metai.

„Geriausio metų tautodailininko“ apdovanojimas atiteko tautodailės meno kūrėjai Alei Deksnienei už 2024 metais vykdytą aktyvią parodinę ir edukacinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje.

A. Deksnienė apdovanojama už tradicinių vilnos vėlimo ir kepurininkystės amatų puoselėjimą ir populiarinimą. Jos darbai išsiskiria savo autentiškumu, originalumu, aukštaitiškų ir baltiškų raštų simbolika, jos sukurti darbai atitinka visus aukščiausios kategorijos meistrės reikalavimus.

„Auksinis diskas“ skirtas Berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ meno vadovui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui prof. Vytautui Miškiniui už aukštą profesinį lygį.

„Ąžuoliukas“ – berniukų ir jaunuolių choras, jį 1959 metais įsteigė maestro Hermanas Perelšteinas. Šiandien „Ąžuoliukas“ – vienas geriausiai žinomų vardų Lietuvos muzikos pasaulyje. Tai unikalus kelių chorų – nuo mažylių iki vyrų – ir muzikos mokyklos derinys. Derlinga terpė, kurioje subrendo ne viena dešimtis garsių šalies muzikų.

2024 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos laureatais tapo Rasa Paukštytė, Živilė Pipinytė, Linas Vildžiūnas už išskirtinės kultūrinės vertės trijų tomų leidinį „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“, skirtą profesionaliai lietuviško kino raidos apžvalgai. Šis nacionalinę kino tapatybę įvardijantis, aptariantis ir įprasminantis leidinys ypatingas dėl visomis prasmėmis aukšto profesinio lygio ir patrauklumo tiek kultūrinei visuomenei, tiek ir plačiam skaitytojų ratui.