Gamtos elementai yra viena svarbiausių miesto dalių. Urbanizuotose vietose medžiai suteikia ne tik estetinio grožio – jie taip pat gerina žmogaus savijautą, sukuria švaresnę aplinką. Žinoma, ne visi gyventojai gali sutikti su medžių auginimo mieste privalumais, bet vis dėlto nekilnojamojo turto kainos auga kartu su labiau puoselėjama gamta aplink pastatus. Kodėl medžiai yra svarbūs mūsų miestų aplinkai? Su kokiomis problemomis susiduriama siekiant išsaugoti medžius ir kaip sostinėje jie puoselėjami? Šias opias temas aptaria Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė. 

Nauda kūnui, sielai ir ekonomikai

Įprasta manyti, kad mieste augantys medžiai reikalingi tik klimatui gerinti, kas iš dalies yra tiesa. Anot R. Baniulienės, jie taupo vandenį ir apsaugo dirvožemį nuo erozijos, taupo energiją, keičia vietos klimatines sąlygas teikdami šešėlį, kai karšta, kartu garina vandenį ir drėkina sausą orą, švelnina saulės spindulius ir vėjo gūsius. „Medžiai mažina triukšmą, sugeria taršą, kuria miesto gamtinę aplinką ir didina augalijos mieste įvairovę“, – pasakoja R. Baniulienė. 

Augmenijos nauda nėra tik fizinė – gamtos elementai mieste kuria aplinką, kurioje žmogus jaučiasi gerai, o tai palanku jo psichologinei sveikatai. Medžiai taip pat suteikia miestui grožio ir kartu su pastatais kuria unikalų vietos charakterį. „Jie daro didelę įtaką mūsų nuotaikai, emocijoms ir teikia psichologinę naudą, kurios neįmanoma pamatuoti. Šalia medžių jaučiamės labiau atsipalaidavę, saugesni ir ramesni, o ligoniai sparčiau gyja, pro langą matydami žalias erdves“, – sako R. Baniulienė. Be to, specialistė pabrėžia, kad medžiai užstoja nepatrauklias struktūras, švelnina pastatų vizualinę įtaką supančiai aplinkai, ypač jei pastatuose panaudotos šaltos, aštrios medžiagos, tokios kaip stiklas, metalas, betonas. 

R. Baniulienė tvirtina, kad medžiai gerina ir ekonominį stabilumą: gatvėse su medžiais miestiečiai nori būti ilgiau ir daugiau perka tokiose gatvėse esančiose parduotuvėse. Auga butų medžių apsuptuose rajonuose paklausa, jie greičiau išnuomojami, nuomininkai ten užsilieka ilgesniam laikui. Tuo metu šalia medžių pastatytų biurų darbuotojai pasižymi didesniu produktyvumu. „Medžiai didina nekilnojamojo turto vertę. Sveiki, brandūs medžiai prideda iki 15 proc. vertės gyvenamosios paskirties būstams. Verslo ir pramonės centrai, esantys aplinkoje su medžiais, yra patrauklesni ir greičiau išnuomojami, brangiau parduodami. Medžiai apsaugo grindinių medžiagas nuo greito dėvėjimosi“, – pažymi miestovaizdžio skyriaus vedėja. 

S. Žiūros nuotr.

Pagrindinės medžių išsaugojimo problemos

R. Baniulienė įsitikinusi, kad pagrindinės problemos vis dar yra medžio „nematymas“ visame plėtros ir statybų procese – dažnai projektuojama tarsi tuščiame lape, neįvertinant šių reikšmingų miesto aplinkos elementų. Tai galima paaiškinti tuo, kad projektuotojų komandos nesutelkia reikalingų kompetencijų ir tiesiog nežino, kaip tinkamai integruoti medžius į projektus. Medis vis dar nevertinamas kaip svarbus miesto elementas, todėl neretai norima viską pašalinti ir projektuoti be kliūčių“, – teigia pašnekovė. 

Pasak R. Baniulienės, medžių sodinimas (ir, be abejo, tolesnė jų priežiūra) mieste privalo būti kokybiškas, kad jie užaugtų ir teiktų visas anksčiau minėtas naudas. Pirmoji problema – parenkamos prastos vietos, nepakankamos augimvietės, projektuose tam nesuplanuojamas biudžetas, o apie priežiūrą net nepagalvojama. „Todėl visose plėtros proceso dalyse reikia gausinti kraštovaizdžio architekto, dendrologo, arboristo kompetencijas, kad būtų pasirinkti optimalūs, ilgaamžiai sprendimai bei suplanuotas jiems tinkamas biudžetas“, – sakė specialistė. 

Be to, R. Baniulienės manymu, medžiams kenkia ir mūsų nesuderinta įstatyminė bazė. Pavyzdžiui, statybos techniniai reglamentai, skirti inžineriniams tinklams, keliams, yra labai nedraugiški esamiems ir naujai sodinamiems medžiams, yra daug apribojimų ir draudimų, kuriuos išpildžius medžiams tiesiog nelieka vietos. „Statybas reglamentuojančių teisės aktų bazės koregavimą ir suderinimą su miestų prisitaikymo prie klimato pokyčių tema laikyčiau svarbiausiu prioritetu kalbant apie medžių mieste išsaugojimą ir kokybę“, – pažymi pašnekovė. 

Būtent plėtros procesai, pasak specialistės, daro didžiausią įtaką medžių nykimui mieste: „Senieji medžiai yra prisitaikę prie miesto sąlygų, tačiau, keičiant šaligatvius ir perklojant gatves, kasama daug giliau, tam, kad būtų suformuoti reikalingi pasluoksniai naujoms dangoms ir taip pažeidžiamos medžių šaknys. Medžių lajos šalia oro linijų genimos itin grubiai, ji destabilizuojama ir pabloginama medžio išvaizda. Miesto tvarkymo procese persipina daug interesų, o medis neretai lieka paskutinis, ir tai lemia jo šalinimą. Tačiau Vilniaus „Gatvių infrastruktūros standarto“ įtvirtintas principas „medis pirmas“ po truputį keičia visų gatvių planavimo ir priežiūros proceso dalyvių supratimą apie medžio gerovei būtinas sąlygas ir skatina ieškoti kompromisų, kad gatvės išliktų žalios.“

Kaip išsaugoti medžius miestuose? 

R. Baniulienė pasakoja, kad Vilniuje suburta profesionalų komanda dalyvauja visuose plėtros procesuose, kur lemiama medžių ateitis. Parengti standartai ir rekomendacijos apie tai, kas svarbu išsaugant medžius plėtros procesuose ir statybų metu, rengiami mokymai vystytojams, projektuotojams, savivaldybės darbuotojams. „Medžių priežiūros procesuose pradėjo dalyvauti profesionalūs arboristai, ji planuojama strategiškai pagal nustatytus prioritetus ir tam skiriant pakankamą biudžetą. Tai nėra sudėtinga, tačiau turi būti atliekama profesionaliai, planingai ir tam skiriant pakankamas lėšas. Pagrindinė klaida – vienos ar kelių iš šių sudėtinių dalių nebuvimas“, – pažymi pašnekovė. 

Daug kas stebisi Vilniuje šaligatviuose įrengtais borteliais ir kartais iš jų pasišaipo, tačiau jie įrengti ne be reikalo. Žiemą šie borteliai apsaugo naujai pasodintus medžius ir krūmus nuo druskų poveikio, sniego suvertimo ir išmindžiojimo. Tai laikina priemonė, augalams sutvirtėjus po 3–4 metų borteliai jau nebeįrengiami. „Medžius užsienio šalyse tausoja ilgametės tradicijos, profesionalumas ir skiriamas reikalingas biudžetas. Lietuvoje tokios tradicijos buvo nutrauktos, tenka jas gaivinti ir gerosios praktikos semtis iš užsienio kolegų. Tačiau šie procesai Vilniuje įsivažiuoja kasmet vis sparčiau ir rūpinimasis medžiais mieste auga“, – apibendrina R. Baniulienė.