Irena ŠKLENSKIENĖ
Kokybiškos architektūros požymis – sumaniai suprojektuotų statinio vidaus erdvių ir estetinės fasadų išraiškos dermė, tarsi muzika grojanti vienu ritmu. Pastatų dizainas tampa unikalesnis ir patrauklesnis, o šiuolaikinės statybos pramonės technologijos gali padėti lengviau įgyvendinti itin sudėtingas architektų idėjas. Jų sukurti fasadai tampa kasdienio gyvenimo dalimi bei miesto, kuriame jie pastatyti, skiriamuoju ženklu. Be to, kuriant fasadus, itin svarbus ne tik jų objektyvus grožis, bet ir veiksmingas erdvių panaudojimas, energijos taupymas, rūpinimasis tvaria aplinka. Pristatome keletą architektūrinių fasadų šedevrų, garsėjančių savo unikalumu ir pritraukiančių begales lankytojų iš viso pasaulio.
„The Shard“ fasadas – šiuolaikiškumo pavyzdys
Fasado įkvėpimo šaltinis. Londono panoramą puošia įspūdingas architektūros kūrinys „The Shard“, pastatytas 2012 metais. Žinomo architekto Renzo Piano sukurtas dangoraižis simbolizuoja šiuolaikiškumą. Architektas, įkvėptas XVIII a. Venecijos dailininko Canaletto pavaizduotų Londono bokštų ir burlaivių stiebų, suprojektavo „The Shard“ kaip smailės formos skulptūrą, kylančią iš Temzės.
Architekto fasado vizija. Architekto nuomone, laibas smailės formos bokštas, primenantis bažnyčių kuorus, pavaizduotus istorinėse miesto graviūrose, praturtina Londono panoramą. Architektas pasiūlė rafinuotai panaudoti stiklą, sukuriant išraiškingus kampuotų stiklo plokščių fasadus, atspindinčius saulės šviesą ir dangų. Šitaip pastato išvaizda keičiasi prisitaikydama prie oro sąlygų ir metų laikų. Pastato fasado stiklo bendras plotas yra 56 tūkst. kvadratinių metrų.
Energinis naudingumas. „The Shard“ sukurtas atsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumą: jame įrengta kombinuota šilumos ir elektros energijos jėgainė, paremta gamtinėmis dujomis iš nacionalinio tinklo. Tarp dviejų stiklo plokščių įrengtos žaliuzės – tokia šiai konstrukcijai naudojama dvigubo stiklo technologija sumažina šilumos išeikvojimą.
Ne sienas, o augalus menantys fasadai
Architektų fasado vizija. Iš dirbtinio ežero Udzino miesto centre Kinijoje 2013 metais pražydo lotoso formos pastatas, kurį suprojektavo ir pastatė Australijos architektūros biuras „Studio 505“. Architektai pastato fasadą įsivaizdavo kaip kūrinį, kuriame lankytojai iš apačios patenka į skliautuotą, katedrą primenančią vidinę erdvę, kurioje tvyro spalvinga ir šviesi atmosfera. Fasadams įspūdžio suteikia ne tik jų konstrukcinė bei tūrinė išraiška, bet ir papildanti spalvinė gama, integruota žiedlapių formos konstrukcijų kraštuose. Viduje šie atspalviai įgauna šviesesnius tonus. Architektų nuomone, vaizdą pagyvina ir rankomis klotos baltos, smėlio spalvos ir nerūdijančiojo plieno šešiakampės mozaikinės plytelės, padengiančios visus išorinius ir vidinius paviršius. Jos tarsi sujungia tūrius per paviršių tekstūrą, viduje vainikuojant septynių metrų aukštyje kabančiu sietynu.
Architektūros šedevras. Įstabus lotoso formos fasadas simbolizuoja tris šio augalo žydėjimo etapus – jauną pumpurą, besiskleidžiantį ir jau išsiskleidusį žiedą su sėklomis. Fasado banguotos metalo ir stiklo plokštės sudaro žydinčio lotoso žiedo formą ir sukuria kvapą gniaužiantį vaizdą. Jo architektūros grožį dar labiau sustiprina vakarinis apšvietimas. Lotoso formos pastatas laikomas architektūros šedevru. Pastate yra parodų erdvės, konferencijų salės ir didysis teatras, kurio vidus yra gražus meno, technologijų ir natūralaus įkvėpimo derinys, papildantis išorinį dizainą.
Skulptūriškai lenkti fasadai Paryžiuje
Išskirtinė fasado konstrukcija. Paryžiuje galima pasigrožėti Franko Gehry sukurta skulptūriškai išlankstyta stiklo fasado konstrukcija. „Fondation Louis Vuitton“ (2014) pastato fasadas primena stiklinių burių laviną: lenkti skydai, sumontuoti į besisukančių lakštų skulptūrišką darinį, kurių briaunos kyšo virš medžių. Fasadas tarsi pagautas smarkios audros, o burės vietomis išsiskleidžia, kad parodytų vidinį baltų sienų pasaulį ir neįtikėtinas geometrines formas, sukurtas iš statramsčių, sijų ir betoninių paviršių.
Išsprendė technologinius iššūkius. Dėl itin griežto statybų reglamentavimo Prancūzijoje gana sudėtinga kurti modernią architektūrą, tačiau vienam lyriškiausių architektų Frankui Gehry nėra nieko neįmanomo. Siekdamas įkvėpimo, architektas apžiūrėjo keletą puikių XIX a. stiklinių pastatų Prancūzijos ir Anglijos soduose ir stiklas jam pasirodė priimtiniausia medžiaga pastato fasadui. Architektūros dizaino šedevras susidūrė su daugybe technologinių iššūkių. Kuriant projektą dalyvavo apie 120 architektų ir inžinierių, o pats procesas truko šešerius metus. Techninis iššūkis, kurį lėmė 9 tūkst. kv. m pastato stiklo fasado geometrija, išspręstas panaudojus 19 tūkst. „Ductal®“ plokščių. Tai buvo vienintelė medžiaga, galėjusi išpildyti šio projekto lūkesčius dėl savo itin aukšto patvarumo, paviršiaus kokybės, nedidelio plokščių storio ir plastiškumo.
Fasadas dera prie aplinkos. Pastate sukaupta įspūdinga meno kolekcija, o kūriniai pasklidę visoje 126 tūkst. kv. m dviejų su puse aukštų erdvėje. Tai įnoringa ir tvirta struktūra, deranti prie vingiuotų takų ir juos supančių medžių eilių.
Tūrinę kompoziciją diktuojantys fasadai
Fasadas – meno kūrinys. 2019 m. lankytojams duris atvėrė Dohoje dešimtmetį kurtas Nacionalinis Kataro muziejus, pelnytai vadinamas architektūros ir meno šedevru. Garsaus architekto Jeano Nouvelio sukurtas pastato fasado projektas yra meno kūrinys, primenantis nuostabią dykumos rožę su susipynusiais, žiedlapius formuojančiais diskais.
Skirtingų dydžių ir formų fasado elementai. Fasado diskai sukurti iš milžiniškų plieninių konstrukcijų, padengtų betonu. Iš diskų padaryti stogai, sienos, grindys ir terasos. Visi fasado elementai yra skirtingų dydžių ir formų, todėl primena betoninę dėlionę. Fasadas sukonstruotas iš 539 skirtingų disko formos elementų, kurių kiekvieno skersmuo siekia iki 87 metrų. Diskai išdėstyti laipsniškai, iš dalies vienas su kitu persidengia. Sudėtinga pastatų išorės geometrija tęsiama muziejaus viduje, sukuriant unikalią erdvę.
Funkcionalūs sprendimai. Architekto teigimu, diskai sukurti ne tik estetikos, bet ir praktikos sumetimais. Kataras itin alinamas svilinančių karščių, o į skirtingas puses pasvirę diskai suteikia daugiau pavėsio. Viduje esantys eksponatai, vesdami į svaiginančią ir interaktyvią kelionę laiku, liudija turtingą šalies istoriją, kultūrą ir gamtinę aplinką.
Subtilūs permatomo marmuro fasadai
Kabantis „sunkus“ marmuras. Niujorke įsikūrusios architektūros studijos „REX“ architekto Daviso Brody Bondo vadovaujama komanda sukūrė ir 2023 m. įgyvendino Perelmano vaizduojamojo meno centro projektą. Architektai, projektuodami pastato fasadą, sukūrė trimatę vertikalių santvarų sistemą, pakeliančią apkrovas į atramos taškus. Pastato fasado struktūrinį sudėtingumą užmaskuoja marmurinis masyvas, sudarytas iš beveik 5 tūkst. 1,3 cm storio marmurinių plytelių. Ryškios portugališko marmuro „Estremoz Luminati“ tekstūros plytelės integruojamos tarp stiklo ir izoliacinių plokščių iš abiejų pusių.
Medžiagų kuriamas kontrastas. Perelmano vaizduojamojo meno centro fasade atsispindi medžiagų ir šviesos žaismas. Stiklo integracija marmuro plytelėse suteikia daugiau atspindžių variacijų ir apsaugo nuo aplinkos poveikio. Ši apdaila dengia beveik visas fasado plokštumas, jos medžiaginė struktūra išlaiko aukštą izoliacinį efektyvumą, tačiau kartu leidžia šviesai sklisti per plokštumas, kurios yra pagrindinis fasado estetinis elementas. Kruopščiai išdėstytos plytelės sudaro deimanto raštą, kuris, kartu su ryškia marmuro tekstūra, pagyvina monolitinių fasadų įvaizdį. Vakare pastato apvalkalas pasikeičia integravus apšvietimą, suteikiantį kontrastą tarp fasado kuriamo sunkumo dieną ir lengvumo bei permatomumo naktį.
Tendencijos, galbūt lemsiančios fasadų išraiškos raidą
Pastato fasado ir vidaus darna. Apžvelgėme nuostabiausius, kiek daugiau nei per pastarąjį dešimtmetį pasaulio architektų sukurtus fasadus, o ką žada ateinančių metų architektūros tendencijos? Įvairūs užsienio šalių ekspertai pabrėžia, kad vis labiau verta atkreipti dėmesį į eksterjero ir interjero darną. Siekdami pastato fasado ir vidaus sinergijos, geriausi architektai tas pačias medžiagas naudoja tiek pastato vidaus, tiek išorės apdailai. Teigiama, kad natūralu, jog interjere atsiranda eksterjero apdailos fragmentų, tarsi susiejančių namo vidų su jo išore ir sukuriančių nedalomos, vientisos visumos įspūdį.
Fasadų tvarumas išliks dėmesio centre. Žalioji architektūra ir aplinką tausojantys niuansai – ateinančiais metais vyrausiantys architektūriniai sprendimai. Populiarės tvarūs fasadų sprendimai iš natūralių ar perdirbtų medžiagų. Bus galvojama, kaip panaudoti natūralią medieną, vandens perdirbimo sistemas ir kuo geriau išnaudoti saulės energiją, vėją ir kitus gamtos išteklius.
Grįžtama prie minimalistinių fasadų idėjos. Ateinančius kelerius metus bus populiari minimalizmo idėja. Nors principas „mažiau yra daugiau“ suformuotas modernizmo architektūros pradininkų, kartu su Naujuoju Bauhauzu ši tendencija pasikartoja ir įgauna naują prasmę. Minimalistinis stilius pasižymi paprastumu ir elegancija, struktūrų ir formų saikingumu. Šio stiliaus pastatų statybai būdingos funkcionalios geometrinės formos: apskritimai, stačiakampiai ir tiesios linijos. Minimalistinėje architektūroje vengiama dekoro ir dekoracijų bei pirmenybė teikiama natūralioms tekstūroms. Įprastai naudojamos šviesios spalvos, vengiama atspalvių, o medžiagos dažniausiai natūralios – marmuras, mediena, stiklas, akmuo. Svarbus ir fasado apšvietimas, pabrėžiantis struktūros žaismą su šviesa.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“ | 2023 RUDUO
