Būtent šie aspektai arba jų variacijos skirtinguose šaltiniuose įvardijami kaip esminiai vertinant išmaniuosius miestus. Save išmaniaisiais vadina Amsterdamas, Helsinkis, Melburnas, Viena ir daugelis kitų, vis dėlto į išmaniųjų miestų sąrašus reikėtų žvelgti atsargiai. Reitingavimo kriterijais linkstama varijuoti, o dalis vertinimų atliekama arba užsakoma suinteresuotųjų pusių. Išmaniųjų miestų vertinimus galima palyginti su iki šiol populiariais, bet nevienareikšmiškai vertintais miestų gyvenimo kokybės reitingais.
Pasaulio išmaniausių miestų sąrašai sudaromi įvertinus tvariosios energetikos ir jos plėtros, duomenų ir valdžios atvirumo bei informacijos, komunikacijų ir ryšio technologijų integracijos mastus. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad 2025 metais išmaniajam miestui keliamus reikalavimus atitiks 88 pasaulio miestai, nors šiuo metu tokių pasaulyje yra tik 21.
Skirtinguose šaltiniuose pateikiami skaičiai nesutampa, todėl pastaruoju metu žodis „išmanusis“ keičiamas į „išmanesnis“, taip leidžiant suprasti, kad nėra išmaniųjų ar neišmaniųjų miestų, tiesiog vieni miestai yra labiau pažengę šioje srityje nei kiti.
Aktyviausios – verslo kompanijos
Pasak Sumaniųjų bendruomenių forumo (Intelligent Community Forum), kurį inicijavo IBM kompanija, 2011 metais pasaulyje buvo apie 500 miestų, turinčių vienokių ar kitokių išmaniojo miesto bruožų. Tai didelė galimybė stambiajam kapitalui, todėl išmaniųjų miestų rinkoje aktyviai veikia globaliosios korporacijos, kurios priklauso transporto, elektronikos, energetikos, infrastruktūros ir, žinoma, informacinių technologijų sektoriams. Aktyviausių rinkos žaidėjų žvilgsniai krypsta ne tik į Europos, bet ir į sparčiai augančius Azijos regionus, čia nuolat ieškoma naujų rinkų ir dar neišnaudotų verslo galimybių.
Diskusijose apie išmaniuosius miestus itin aktyviai veikia kompanijos, apdorojančios informaciją, užsiimančios jutiklių technologijomis, projektų valdymu, investicijomis, infrastruktūros (taip pat transporto infrastruktūros) ir vartotojo sąsajos kūrimu. Pastebima, kad visos šios kompanijos pristato aukštųjų technologijų produktus kaip būtinybę, be kurios neįsivaizduojamas ateities miestas. Kyla rizika, kad miesto erdvės formavimo principus ir gyvenamosios aplinkos kokybę vis labiau lemia ne profesionalūs miestų planuotojai, bet verslo subjektai.
Pasak verslo atstovų, miestams skirti išmanieji sprendimai turėtų transformuoti gyvenamąją aplinką ir kilstelėti gyvenimą mieste į naują kokybės lygmenį. Vis dėlto šie siūlymai pagrįsti labai panašiais principais: viliamasi, kad pingant technologijoms bus galima rinkti vis didesnius duomenų srautus ir panaudoti juos kuriant naujos kartos miestų valdymo sprendimus.
Pagrindinis iššūkis – duomenų saugumas
Viena pagrindinių priežasčių, leidžiančių kalbėti apie išmaniuosius sprendimus, skirtus miestams, yra pingantys jutikliai. Tapo palyginti nesudėtinga integruoti įvairius daviklius į esamą miesto infrastruktūrą, kurti didelius naujus jutiklių tinklus. Tokiu būdu fizinė, urbanistinė miesto terpė galėtų išlikti mažai pakitusi, bet kartu siūlyti gyventojams iš principo naują kokybę – į aplinką reaguojančias viešąsias erdves, nuolatinį monitoringą ir tiesioginį ryšį tarp miesto erdvės naudotojų ir administratorių.
