Ir Kauno, ir Vilniaus atveju minimas išteklių taupymas, viešojo transporto sistemos tobulinimas, aplinkos tausojimas, bet apie tai, kaip šie sprendimai paveiks miesto erdves ir urbanistinę terpę, Lietuvoje kol kas kalbama mažai.
Diskusijose – vienos tiesos paieškos
Terminas „išmanusis miestas“ nėra iki galo ir aiškiai apibrėžtas. Kartu vartojami ir kiti pavadinimai, tokie kaip „protingas miestas“ (Intelligent city), „skaitmeninis miestas“ (Digital city) arba „e. miestas“ (E-city). Skaitmeninis miestas pasižymi tuo, kad dauguma paslaugų ir valdymo perkelta į elektroninę erdvę, tačiau, pasak tyrėjo Nicoso Komninoso, tai nėra išmanusis ar protingas miestas.
Protingame mieste, kaip ir išmaniajame, ne tik teikiamos paslaugos elektroninėje erdvėje. Prie jo valdymo ir minėtų paslaugų kūrimo bei gerinimo aktyviai prisideda gyventojai. Kitaip tariant, protingas miestas neatsiejamas nuo grįžtamojo ryšio, naujovių, gyventojų aktyvumo ir kolektyvinio intelekto (Collective intelligence, CI) kūrimo.
Teigiama, kad išmaniajam miestui svarbiausia – supančios aplinkos ir socialinio kapitalo puoselėjimas. Nepaisant to, terminą „išmanusis miestas“ dažniau vartoja ne urbanistai ar architektai, bet informacinių ir ryšio technologijų (IRT) sferos atstovai. Šio sektoriaus kuriami produktai pristatomi kaip būdas, palengvinsiantis mieste vykstančių procesų monitoringą, pagreitinsiantis, patikslinsiantis sprendimų priėmimą, padėsiantis taupyti gamtinius išteklius.
Taigi išmaniojo miesto tapatybė yra dvilypė: jo apibrėžimas ir deklaruojamos vertybės orientuoti į visapusišką miestų efektyvumo bei gyvenimo kokybės gerinimą, tačiau sprendiniai ir siūlomos priemonės apsiriboja informacinėmis bei ryšio technologijomis, kurioms patikima išspręsti visas šiuolaikinio miesto bėdas.
Išmaniojo miesto apibrėžimas sušvelnina technokratinį skaitmeninio miesto vardą ir leidžia pademonstruoti dėmesį ne vien aukštosioms technologijoms, bet ir socialiniam kapitalui, gyvenamosios aplinkos kokybei ir tvariajai plėtrai. Tiesa, gamtinės, ekologinės aplinkos kokybė greičiausiai pabrėžiama neatsitiktinai. Peržvelgus Europos Komisijos puslapyje paskelbtą išmaniųjų miestų iniciatyvos aprašymą galima pastebėti, kad statyboms, transportui ir energetikai išmaniajame mieste keliami tikslai yra labai panašūs į tuos, kurie iki šiol buvo taikyti tvariajai plėtrai.
Būtų sunku prieštarauti tvariosios (darniosios) plėtros tikslams, bet kritikos sulaukia neatsakingas šio termino vartojimas. Situaciją puikiai apibūdina angliškas žodis „greenwashing“ (liet. „žaliasis smegenų plovimas“), reiškiantis dezinformavimą siekiant sukurti tvarumo ir ekologijos iliuziją. Dėl gana plataus, vis dar kintančio išmaniojo miesto apibrėžimo šis terminas irgi patenka į panašią situaciją – dalis rinkos dalyvių prisidengia skambiu pavadinimu, nors nebūtinai pateisina su tokiu vardu siejamus lūkesčius.
Reitingai kelia abejonių
Vienos technologijų universitetas drauge su Delfto technologijų ir Liublianos universitetais nuo 2007 metų sudaro ir atnaujina Europos vidutinio dydžio išmaniųjų miestų sąrašą. Pagrindiniai vertinimo kriterijai – miesto ekonomika, mobilumas, gamtinė aplinka, žmonės, gyvenimo sąlygos, valdymas.
