Top Baneris

Išlaikyta Lietuvos nacionalinės filharmonijos autentika

2020 sausio 16 d.
lietuvos nacionalinė filharmonija
D. Matvejev nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Po 26-erių metų pertraukos atlikta Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiosios salės renovacija padėjo reikšmingai pagerinti koncertų salės sąlygas, akustiką ir jos funkcionalumą. Atnaujinimo projektas buvo ypač jautrus laikui – architektai, rangovai ir tiekėjai per trumpą laiką turėjo efektyviai atlikti visus darbus. Renovacijos metu atnaujintos grindys, vėdinimo sistema, apšvietimas, pakeistos kėdės ir durys, atlikti salės sienų ir skliautų konservavimo bei restauravimo darbai.

Siekiant išsaugoti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto unikalumą ir vertę, atliekant renovaciją buvo privalu laikytis paveldosaugos specialistų nurodymų. Pasak Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės Rūtos Prusevičienės, šiuo metu jau visiškai instaliuotos ir veikia visos atnaujintos sistemos, pastebimai pašvarėjo, paryškėjo salės akustika, koncertų atlikėjai ir žiūrovai gali džiaugtis patogesnėmis sąlygomis.

Sutvarkytas salės apšvietimas, pakeistos kėdės

Renovacijos metu daug dėmesio skirta salės bei sceninio apšvietimo modernizavimui. Sceninis apšvietimas yra ypač svarbus koncertų salės elementas, nes vien simfoninis orkestras turi turėti 40 skirtingų apšvietimo scenarijų. Taip pat šviesos turi minimaliai šviesti į akis, neakinti, išryškinti muzikantus, solistus, o koncertų lankytojams leisti jaustis komfortiškai.

lietuvos nacionalinė filharmonija

D. Matvejev nuotr.

Renovacijos projekto vadovė architektė Saulutė Domanskienė pasakoja, kad scenoje įrengti išmanūs šiuolaikiški LED prožektoriai ir lempos, dėl kurių galima kurti įvairius šviesos efektus. Architektė teigia, kad senieji prožektoriai buvo juodi, agresyvūs, neįsiliejantys į koncertų salės dizainą, o naujieji prožektoriai ir jų tvirtinimo elementai priderinti prie skliauto spalvinio sprendimo, jie yra išmontuojami, esant poreikiui galima visiškai atkurti istorinį salės vaizdą ir apšvietimą.

Dalis salės apšvietimo gaubtų buvo restauruoti, trūkstami gaubtai buvo gaminami iš naujo pagal autentiško gaubto pavyzdį. Rangovui teko nemenkas iššūkis laiku surasti gamintojus ir spėti darbus atlikti pagal numatytą renovavimo grafiką.

Atnaujinant salę buvo investuota į naujas lietuvių, ispanų ir lenkų projektuotas bei gamintas kėdes. Jos – patogios, estetiškos, optimalaus aukščio ir atitinkančios akustikos reikalavimus, nes nuo minkštos kėdžių dalies storio iš dalies priklauso garso salėje atspindėjimas.

Atlikus polichrominius tyrimus atkurta salės pastelinė spalvinė gama suteikė subtilumo, išryškėjo reljefiški dekoratyviniai elementai, iki tol buvę vienspalviai ir tolygūs. Pasirinkti interjero sprendimai leido salėje pritaikyti modernius projektavimo sprendimus, išlaikant istorinį autentiškumą.

Sudėtingi projektavimo sprendimai

Renovacijos metu susidurta su ne vienu sudėtingu projektavimo uždaviniu. Reikėjo pakeisti vėdinimo įrangą, grindis, po kuriomis buvo rastas netikėtas radinys.

lietuvos nacionalinė filharmonija

D. Matvejev nuotr.

„Visa senoji grindų danga buvo išardyta, po ja radome net 400 maišų perlito, kuris buvo skirtas akustikai pagerinti. Pagal reikalavimus dalį garso reikia sugerti, o kita dalis turi atsispindėti, taigi perlitas iki šiol sugėrė dalį garso“, – pasakoja R. Prusevičienė ir pažymi, kad akustikos specialistai, atlikę tyrimus ir matavimus, pateikė rekomendacijas, kaip tinkamai modernizuoti grindis jas pasunkinant, suspaudžiant ir kartu pagerinant akustinių bangų sklidimo sąlygas, o kartu pašalinant visą po grindų danga buvusį perlitą.

Projekto vadovė architektė S. Domanskienė pasakoja, kad nemažai iššūkių sukėlė po grindimis suprojektuota naujoji vėdinimo įranga: „Visa įranga yra rūsyje, o salė – antrame aukšte, todėl buvo sudėtingas oro tiekimas į salę, senuosius oro tiekimo kanalus buvo galima panaudoti tik orui ištraukti, o orui tiekti į salę reikėjo rasti naujų sprendimų.“

Naujoji vėdinimo sistema jau veikia, vėdinimas tapo ypač tylus, nors dar likęs nežymus plevenimas ore, kurį artimiausiu metu ketinama sureguliuoti. Vėdinimo įranga šiuo metu yra išbandoma, jos programavimas – sudėtingas: koncertų ir repeticijų metu žiūrovų salei ir scenai numatyti skirtingi vėdinimo režimai.

Šiandien atnaujinta koncertų salė išsiskiria savo natūralia akustika, istoriškumu, išmanumu. Kaip teigia Lietuvos nacionalinės filharmonijos atstovai, numatomi ir tolesni atnaujinimo darbai: toliau bus dirbama su salės akustika, ieškoma geriausių garso skambesio sprendimų, ketinama atnaujinti parodų kabinimo įrangą bei patalpose integruoti naujausias technologijas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2019 lapkritis.

Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video