Plokštieji stogai, ilgą laiką laikyti senos statybos daugiabučių ar visuomeninių pastatų atributu, vis dažnesni naujuose individualiuose namuose ir kotedžuose. Tokius stogus įprastai įsirengia ieškantieji nestandartinių sprendimų, norintieji sutaupyti ar maksimaliai išnaudoti po stogu esančią erdvę.

Anot architektų biuro „Aketuri architektai“ vadovo architekto Luko Rekevičiaus, plokščiąjį stogą individualiame name įrengti pigiau ir paprasčiau nei šlaitinį pirmiausia dėl to, kad nereikia įrengti medinės konstrukcijos – visi sluoksniai montuojami ant gelžbetoninės perdangos.

Daugelyje sklypų plokščiasis stogas ypač tinka, nes neužgožia natūralios aplinkos. Kodėl individualių namų statytojai tik dabar atranda plokščiuosius stogus? Atsakymo, architekto nuomone, reikėtų ieškoti mūsų kultūroje: „Lietuvoje archetipinis namas – su dvišlaičiu stogu. Daugeliui sunku įprasti prie vadinamojo „namo dėžutės“. Kai kam toks namas atrodo nejaukus. Nors toks požiūris keičiasi.“

Plokščiąjį stogą ypač pamėgo kotedžų statytojai. Taip pat – statantieji namus saugomose teritorijose ar parkuose, kur pageidaujami su aplinka derantys pastatai.

Tradicinė plokščiųjų stogų danga – bituminė prilydomoji. Šiuo metu įrengiant plokščiuosius stogus dažniausiai pasirenkama PVC danga. Kokybiška, didelio mechaninio stiprumo ir atsparumo, ilgaamžė šiuolaikinė medžiaga leidžia gyvenantiesiems po tokiais stogais nebijoti, kad pro pažeistą dangą namą užpils vanduo.

Baimė, kad atėjus žiemai teks kabarotis ant stogo ir valyti sniegą, architekto teigimu, taip pat nepagrįsta. Jei namas sandarus, nešvaistantis šilumos, o stogas kokybiškai izoliuotas, sniegas nenutirps, laikysis kaip kepurė, taigi, suteiks papildomą šilumos izoliaciją. Alpėse įprasti namai, kurių šlaitiniai stogai įrengti labai plokšti, kad sniegas nenuslinktų, o laikytųsi ir suteiktų papildomos šilumos. Mūsų baimės susijusios su tuo, kad sovietmečiu statyti namai nebuvo itin sandarūs, tad iš apačios kylanti šiluma ant stogo susikaupusį sniegą tirpdė iš apačios, temperatūros svyravimas paversdavo ledu, o šis pažeisdavo stogo dangą.

Plokštieji stogai tinkami ir stoglangiams įrengti, o vertikali šviesa dar ir daug intensyvesnė, nei šoninė. Dažniausiai kupolo formos stoglangiai įrengiami koridoriuose – tokiu būdu į patalpą patenka daugiau šviesos. Dar vienas kupolo formos stoglangių privalumas – kaina. Jie pigesni nei stoglangiai šlaitiniam stogui. Galiausiai toks stoglangis gali būti padengtas savaime nusiplaunančia danga, taigi jam nereikalinga papildoma priežiūra.

Plokščiojo stogo apželdinimas individualiajame name, anot L. Rekevičiaus, galimas sprendimas, jei namai išsidėstę ant šlaito. Arba jei pro namo langą matosi tame pačiame sklype esančio kito namo stogas. Kad kaimyno neerzintų, pavyzdžiui, juoduojanti prilydomoji danga, stogas padengiamas akmenukais ar šilokų kilimu.

Stogų želdinimas ypač aktualus miestų centruose, kur trūksta žalumos. Ypač – gaivinant senas apleistas industrines teritorijas.