Įpareigojimas siekti A energinio naudingumo klasės – iššūkis ir projektuotojams, ir statytojams. Specialistai pripažįsta – paskutinės dienos iki naujojo etapo buvusios ypač karštos. Statybų proceso dalyviai, iš pradžių pasyviai laukę, ar nepasikartos pernykštė situacija, kai ministerija, išgirdusi nekilnojamojo turto plėtotojų argumentus, reikalavimą atidėjo, pastaruoju metu ypač aktyviai domisi laukiančiais pasikeitimais. Vienas pagrindinių dominančių klausimų – kas gi lemia energiškai efektyvaus pastato statybų sėkmę.
Leidžia ieškoti optimalaus varianto
Vienas A klasei keliamų reikalavimų – apskaičiuoti pastatų ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientus. Statybos techniniame reglamente „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ įtvirtintas nuostatas, kad skaičiuojant pastato (jo dalies) atitvarų norminius ir projektinius savituosius šilumos nuostolius turi būti įvertinti ilginiai šilumos tilteliai tarp pastato pamatų ir išorinių sienų, durų angų perimetrų, tarp pastato sienų ir stogo, fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose, balkonų grindų susikirtimo su išorinėmis sienomis vietose, tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų, langų, stoglangių, švieslangių bei kitų skaidrių atitvarų angų perimetru.
Specialistai ilginius šilumos tiltelius skaičiuoja tam, kad žinotų esamą situaciją probleminėse pastato vietose. Vienas šilumos tiltelių skaičiavimo tikslų – tiksliau įvertinti pastato šilumos nuostolius konstrukcijų jungtyse. Pavyzdžiui, pasirinkus kokybišką langą, tačiau netinkamą montavimo schemą šilumos nuostoliai, patiriami pro lango angokraštį, gali būti didesni už tuos, kurie patiriami per visą lango plotą.
Antra, apskaičiuoti ilginiai šilumos tilteliai – pagrindas ieškoti racionalių sprendimų. Žinodamas tikrąją ilginio šilumos tiltelio vertę atitinkamoje konstrukcijų jungtyje, projektuotojas gali ieškoti optimalaus varianto, kiek tam tikros priemonės gali sumažinti šilumos nuostolius ir kiek tai gali papildomai kainuoti.
Skaičiuoti – tik gerai pasiruošus
Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojo Juozo Ramanausko, negalima pamiršti ir kito su šilumos tilteliais susijusio klausimo – paviršių temperatūros.
„Pelyti pirmiausia pradeda sienų kampai, langų angokraščiai ir t. t. Tai ilginių šilumos tiltelių vietos, kuriose paprastai būna žemesnė temperatūra. Tinkamai apskaičiavus šilumos tiltelius, šias problemas irgi galima išspręsti“, – komentavo pašnekovas.
Apskaičiuoti vieną ilginių šilumos tiltelių jungtį užtrunka keletą valandų, jei ji sudėtingesnė – tenka padirbėti ir ilgiau.
Vienos šeimos gyvenamajam namui reikėtų apskaičiuoti apie 7–12 jungčių. Ir nors pats ilginių šilumos tiltelių skaičiavimas tikrai neužtikrins nei mažesnių šilumos nuostolių, nei pastato ilgaamžiškumo, komforto ar apsaugos nuo pelėsio, jis tikrai suteiks papildomos informacijos, kuria remiantis galima spręsti sudėtingiausias problemas.
Šilumos tilteliams apskaičiuoti reikalingos specialios dvimačio arba trimačio temperatūros lauko skaičiavimo programos. Laisvai prieinamų kompiuterinių programų nėra daug, kur kas daugiau – komercinių. Tačiau svarbiausia – ir jomis galima naudotis tik turint pakankamai žinių apie pačius ilginius šilumos tiltelius, jų apskaičiavimo metodiką bei pačias programas.
Specialistų gali tekti paieškoti
Yra ir dar vienas rūpestis. Nors statybos techniniame reglamente įtvirtintas nuostatas, kad statant A energinio naudingumo klasės pastatus ilginių šilumos tiltelių skaičiavimas privalomas, nors yra sukurtos šilumos tiltelių skaičiavimo programos, specialistų, kurie galėtų apskaičiuoti ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientus, tenka paieškoti. O tie, kurie gali tai padaryti, turi darbų keletą mėnesių į priekį.
J. Ramanauskas patvirtino – trūksta ir specialistų, ir pastatų energinio efektyvumo vertinimo žinių: „Tai ganėtinai nauja tema statybose, kuriai anksčiau nebuvo skiriama daug dėmesio, tad iki šiol pakako bendro pobūdžio žinių, tačiau augant pastato projektavimo ir statybos reikalavimams sprendimams priimti reikia daugiau žinių, o šioms įgyti – daugiau laiko“.
Įpareigojimas skaičiuoti šilumos tiltelius susijęs su A klasės pastatais. Kadangi juos projektuoti privalu tik nuo šių metų lapkričio, didelė dalis projektuotojų būsimiems pasikeitimams iš anksto nesirengė. Pastatų energinio naudingumo vertinimo ekspertams šis klausimas aktualus jau seniau, nes nuo 2012 metų energinio naudingumo sertifikavimo reglamente nurodyta, kad norint pastatui suteikti A klasę, turi būti apskaičiuoti jo ilginiai šilumos tilteliai. Taigi didžioji dalis energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų jau įsisavinę šilumos tiltelių skaičiavimo metodikas savarankiškai arba specialiai tam skirtuose mokymuose.
Gaminių katalogai – ne panacėja
Didelė dalis įmonių atliko namų darbus – parengė gaminių katalogus, kuriuose numatyta, kokie ilginiai šilumos tilteliai turėtų būti, kaip įrengti pastato sandūras, kad jos atitiktų reikalavimus. KTU mokslo darbuotojo J. Ramanausko manymu, tokiais katalogais naudotis galima, jeigu jie parengti atsižvelgiant į Europos standartų ir Lietuvos reglamentų reikalavimus. Pavojinga tiesiogiai remtis užsienio šalių patirtimi, mat daugelyje jų vertinimų metodikos gali gerokai skirtis.
Be to, parengti toli gražu ne visi katalogai. O ir kataloguose pateikti sprendimai, neabejoja pašnekovas, tikrai neapims visų variantų (matmenų, medžiagiškumo), todėl projektuotojams, kitiems statybų specialistams vis vien reikės žinių, kaip patiems vertinti pateiktus sprendinius ir kaip elgtis nestandartinėse situacijose.
Tvirtinama, kad apskaičiuoti šilumos varžą nėra sudėtinga, mat jos skaičiavimo metodika statybos techniniame reglamente pateikta jau seniai. Tiesiog ilgą laiką šiam parametrui buvo skiriama per mažai dėmesio, nebuvo ir reikiamos kontrolės. Šilumos varžos R skaičiavimas – laiko reikalaujantis darbas, juolab kad būtina įvertinti deklaruojamo šilumos laidumo koeficiento pataisas ir kitus rodiklius. Šiuo metu, projektuodami didelės apimties objektus, specialistai gali pasitelkti specialias 3D programas, kuriose įvertinamas medžiagiškumas, forma, matmenys, medžiagų kiekiai atitvarų konstrukcijoje, taip pat apskaičiuojamos šilumos varžos vertės.
Straipsnis paskelbtas elektroniniame žurnale „SA energiškai efektyvus pastatas“, 2017 / 1.
