Idėjas VI fortui gaivinti Kaunas brandino su partneriais iš visos Europos

2014 gruodžio 18 d.

Parduotuvės, barai, hostelis, gyvenamasis būstas ir net kalėjimas – 800 suomių gyvenimas Suomenlinos jūrų tvirtovėje, XVIII amžiuje pastatytoje ant šešių salų, kurios šiandien yra Helsinkio dalis, turiningas ir nesuvaržytas. UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančios tvirtovės pavyzdys – vienas tų, iš kurių mokosi Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai, besirūpinantys Kauno tvirtovei priklausančių statinių pritaikymu visuomenės poreikiams.

Pagalba ieškant darnios plėtros sprendimų

Tokia galimybė atsirado Kauno miesto savivaldybės administracijai 2011 metais gavus kvietimą dalyvauti Europos regioninės plėtros fondo INTERREG IVC tarpregioninio bendradarbiavimo programos projekte AT FORT – „Europos tvirtovių tyrimas – vietos darnios plėtros skatinimas“ (www.atfort.eu). Pagrindinė šio projekto idėja – saugoti karinio paveldo  vietoves kūrybiškai pritaikant jas naujai funkcijai.

Kauno miesto savivaldybės akiratyje – visų fortifikacinių XIX amžiaus pabaigoje Rusijos imperatoriaus Aleksandro II įsakymu pastatytų statinių atgaivinimas, bet pirmas eilėje atverti duris lankytojams – 1883–1889 metais rytinėje Kauno miesto dalyje, viršutinėje Nemuno slėnio terasoje, įrengtas VI fortas. Po Pirmojo pasaulinio karo tarnavęs kaip sunkiųjų darbų kalėjimas, per Antrąjį pasaulinį karą jis jau tapo ne tik civilių gyventojų, bet ir karo belaisvių kalinimo vieta. Po karo objektas naudotas kaip šaudmenų sandėlis.

1971 metais VI fortas buvo paskelbtas kultūros paminklu, bet visuomenei jis buvo neprieinamas dar iki 1993 metų – kol Lietuvos teritoriją paliko Rusijos kariuomenė. Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Andriaus Baranausko, apie palyginti gerai išsilaikiusio VI forto sutvarkymą pradėta galvoti dar 2005 metais, Vytauto Didžiojo karo muziejui ieškant vietos įrengti karo technikos ekspoziciją. 2010 metais Kauno miesto savivaldybė perėmė forto statinius iš VĮ Valstybės turto fondo, o 2012-aisiais, jau pradėjus įgyvendinti projektą AT FORT, pasirašytas ketinimų protokolas tarp Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės dėl Vytauto Didžiojo karo muziejaus Technikos skyriaus įsteigimo VI forte.

Perspektyvus – tik daugiafunkcis novatoriškas objektas

Kauno miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Popierienė pripažįsta – projekto AT FORT ir kitų anksčiau įgyvendintų karinio paveldo objektų pritaikymo visuomenės reikmėms rezultatai, pamatyti gerosios praktikos pavyzdžiai pakoregavo pirminius forto atgaivinimo planus.

Jau pirmuose bendruose susitikimuose nagrinėdami visų projekto partnerių (AT FORT projekte dalyvauja 10 institucijų, pristatančių karinio paveldo vietoves, ir vienas universitetas) pateiktus karinio paveldo objektų naudojimo pavyzdžius ir problemas kauniečiai suprato, kad viena ir dar muziejinė papildomų lėšų eksploatacijai reikalaujanti funkcija tokiems statiniams nėra geriausias sprendimas.

UAB „Eurointegracijos projektai“ atstovas, Kauno tvirtovės VI forto pritaikymo visuomenės reikmėms įgyvendinimo plano investicinės ir vadybos dalių rengėjas Jonas Sakalavičius pritaria: „Paveldas turi būti saugomas jį naudojant, o daugiafunkciškumas, kaip rodo užsienio patirtis – būtina ir bene vienintelė sąlyga, kad tokio tipo objektas gyvuotų ir bent jau padengtų nuostolius, patiriamus iš muziejaus veiklos.

    Komentarai