Į žmogaus bioritmus orientuotas apšvietimas

Aušra Nyman 2022 sausio 7 d.
ofisasTik SA
Patogiausias scenarijus dideliuose pastatuose – valdoma centralizuotai iš pastato valdymo sistemos, su galimybe reguliuoti vietoje pagal poreikį. Redakcijos archyvo nuotr.

Visi žinome, kas yra šildymo ar vėsinimo komfortas, kai patalpose palaikoma pastovi, žmogui palankiausia temperatūra. Juk kai per karšta ar per šalta, nesijaučiame patogiai. Taip pat yra ir su apšvietimu, tik apie jo komfortą dar kalbame nedaug.

Specialistai teigia, kad apšvietimo komfortas jau netolimoje ateityje bus neatsiejama mikroklimatą patalpose užtikrinančių sistemų dalis, tokio pačio svarbumo kaip oro kokybė (CO2), temperatūrinis komfortas ir palankus santykinis oro drėgnumas.

Reguliuoti ne tik apšvietimo intensyvumą, bet ir šviesos spektrą

Tyrimais nustatyta, kad palankiausias apšvietimas darbo vietoje turi būti 500 liuksų, o šviesos spektras maloniausias yra apie 2700 kelvinų (K). Rinkdamiesi LED juostą arba lemputę galime pamatyti šviesos spalvos temperatūros žymėjimą. Dažniausiai skiriami 3 baltos šviesos tipai: šiltai balta (2700–3200 K), dienos šviesa (4000–4500 K) ir šaltai balta (5000–6500 K).

Tiesa, iki šiol architektai ar interjero dizaineriai naudojo taškinį ar zoninį apšvietimą, kai toje vietoje, kur tuo metu jis nenaudojamas, šviesa paprasčiausiai išjungiama. Šiuolaikinės technologijos leidžia šį procesą valdyti automatiškai, negana to, keisti šviesos srautą ir spektrą, palaikyti optimalų apšviestumą, kad jis nebūtų per ryškus ir nevargintų akių.

Nesunku suprasti, kaip tam tikras apšvietimas gali įtempti mūsų akis, padidinti kūno temperatūrą arba suteikti erdvėje tam tikro lygio atmosferą. Atlikus tyrimus nustatyta, kad šiuolaikinis žmogus vis daugiau savo gyvenimo laiko ir ateityje praleis patalpose, todėl svarbu suprasti, kaip apšvietimas gali akivaizdžiai paveikti jose esančių žmonių gerovę.

Bet kuris apšvietimo ekspertas tikrai žinos apie apšvietimą pagal bioritmus, arba labiau žinomą tarptautinį terminą HCL (angl. human centric lighting) – į žmogų orientuotą apšvietimą. Kai kurie mano, kad tai gana nauja technologija, nes dar daug kas nežinoma arba neįrodyta, kaip ji iš tikrųjų veikia žmonių sveikatą.

Nors vis dar reikia atlikti daugiau tyrimų apie jos poveikį žmogui, JAV įmonės „BIS Research“, atliekančios tyrimus apie aukščiausias technologijas, galimai turėsiančias įtakos globaliu mastu, duomenimis, HCL kryptingai populiarėja ir iki 2024 m. pasaulinė šios technologijos rinka pasieks 3,91 mlrd. JAV dolerių.

Kas tai – į žmogų orientuotas apšvietimas (HCL)?

Į tai sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, nes yra daug HCL apibrėžimų. Apšvietimo valdymo įmonės „Lutron“ (JAV) statybos mokslų ir standartų kūrimo direktorius Brentas Protzmanas teigia, kad kai kurie apibrėžimai orientuojasi tik į cirkadinį ritmą (miego (pabudimo) ciklą), o kiti – tik į dienos apšvietimą arba vartotojo patirtį. Jo nuomone, išsamus šios technologijos apibrėžimas turi apimti visus šiuos dalykus.

„Norime aiškiai pasakyti, kad į žmogų orientuotas apšvietimas turi atsižvelgti į visus apšvietimo sistemos įtakos žmonėms aspektus – tai gali turėti įtakos jų gerovei, produktyvumui ar nuotaikai. Jų gebėjimui atlikti užduotis, prisiimti atsakomybę už aplinką arba ryšį su lauku“, – aiškina B. Protzmanas.

Taigi į žmogų orientuotas apšvietimas yra holistinis požiūris, kuris turėtų apimti visus aspektus, kaip apšvietimas veikia žmonių gerovę, produktyvumą ir komfortą sukurtoje aplinkoje jų eksploatuojamuose pastatuose ir patalpose.

Specialistai neabejoja, kad nėra geresnės apšvietimo sistemos erdvėje nei dienos šviesa. Tačiau, deja, dienos metu būna atvejų, kai erdvėje nėra pakankamai natūralios šviesos, kad būtų užtikrintas vartotojui reikalingas apšviestumo lygis. Todėl dažnai tenka papildomai įjungti dirbtinį apšvietimą.

Štai rašant šį tekstą, JAV, Kalifornijoje, jau beveik mėnuo kaip nerimsta aistros dėl studentų bendrabučio projekto įgyvendinimo, kurį finansuoja milijardierius Charlesas Mungeris. Bendrabutyje, kuriame tilps 4500 studentų, 90 proc. kambarių yra be langų. „Munger Hall“ arba „Dormzilla“ pavadinto pastato įgyvendinimo šalininkų argumentas – HCL technologijos, kurias pritaikant šviečiantis paviršius, imituojantis langą, niekuo nesiskirs nuo dienos šviesos ir studentų savijautai nepakenks.

Kaip HCL veikia žmogaus sveikatą?

Taigi ką mes žinome apie tai, kaip HCL veikia žmonių būseną? Tyrimai parodė, kad prastas apšvietimas gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, ypač mūsų cirkadiniam ritmui.

Vandenynas HLC

Pasak JAV Nacionalinio miego fondo, cirkadinis ritmas yra 24 valandų vidinis laikrodis, „žmogaus smegenyse veikiantis reguliariais intervalais tarp mieguistumo ir budrumo“. Cirkadinis ritmas reaguoja į šviesą ir tamsą. Per didelis arba per mažas tam tikrų tipų šviesos poveikis gali turėti įtakos elgesiui, naktiniam miegui, bendrai asmeninei sveikatai. HCL parodė daug žadančių rezultatų JAV sveikatos, taip pat ir senjorų, priežiūros įstaigose. Kai kurie pirminiai tyrimai rodo, kad jei tam tikromis dienos dalimis galima reguliuoti šviesos intensyvumą ir spalvų temperatūrą, gyventojai ir pacientai turi mažiau simptomų, jie mažiau susijaudinę, ramesni ir nesiblaško.

Diegiant HCL technologiją

Nepaisant didėjančio HCL populiarumo, apšvietimo įmonės nesiryžta reklamuoti savo gaminių, kaip galinčių pagerinti žmonių sveikatą ar produktyvumą, remdamosi tyrimų stoka.

Tačiau kalbant apie HCL technologiją, jau dabar kai kuriuose JAV pastatuose yra derinamas baltas apšvietimas, leidžiantis galutiniam vartotojui reguliuoti šviesos intensyvumą ir spalvos temperatūrą, kad būtų imituojama natūrali šviesa.

Mokslininkai sutinka: mėlynai balta šviesa geriausiai tinka dienos metu, o gintarinio atspalvio šviesa – popietei ar vakarui, nes ji skirta besileidžiančiai saulei mėgdžioti. Tyrimų metu nustatyta, kad anksti ryte žmonės nori mėlynai baltos bangos ilgio. Dieną natūrali šviesa geriausiai palaiko cirkadinį ritmą nei bet kuris dirbtinis šviesos šaltinis. Vakare jau norisi pereiti nuo vėsaus prie šilto spektro siekiant neslopinti melatonino gamybos.

Reguliuojamas baltas apšvietimas leidžia pasiekti šią pusiausvyrą, o išmanioji pastato valdymo sistema yra pagrindinė to dalis. Kadangi apšvietimo valdymas tampa vis sudėtingesnis ir automatizuotas, apšvietimo sistemos gali tapti labiau orientuotos į žmogų. Tai gali būti visai nesudėtinga – tarkim, belaidės klaviatūros, kurią galutinis vartotojas gali lengvai naudoti, kad pakeistų apšvietimo lygį arba šešėlio padėtį, įdiegimas. Šviesos ir šešėlių automatizavimas gali padėti išvengti tiesioginio akinimo, šilumos pojūčio diskomforto.

Į ką atsižvelgti?

Anot apšvietimo ekspertų, prieš investuojant į šią technologiją, montuojant arba modifikuojant apšvietimo sistemas, kurios apibūdinamos kaip orientuotos į žmogų, reikia atsižvelgti į šiuos dalykus.

  1. Pasirinkti sistemą, kuri yra lanksti. Žvelgiant iš nuomininko perspektyvos, HCL suteiks papildomo lankstumo ir komforto. Tai svarbiausias dalykas. Galima nustatyti režimą taip, kad spalva pasikeistų automatiškai. Tai šiek tiek palengvins galutinio vartotojo pastangas. Patogiausias scenarijus dideliuose pastatuose – valdoma centralizuotai iš pastato valdymo sistemos, su galimybe reguliuoti vietoje pagal poreikį.
  2. Pasirinkti sistemą su daugybe galimybių. Modernizuodami išmanųjį apšvietimą, patalpų valdytojai turėtų atsižvelgti į pastato gyvavimo laiką, pasirinkdami sistemą, kurią galima keisti ir lengvai konfigūruoti. Netrukus bus galima patobulinti sistemą, pritaikant jos galimybes ir nelaukti dar 15–20 metų esminiam modernizavimui atlikti.
  3. Įsitikinti, kad valdymo sistemą lengva naudoti. „Funkcijų, kurios nėra lengvos ir intuityvios galutiniam vartotojui, taikymas iš tikrųjų gali pakenkti, – teigia B. Protzmanas. – Žmonės ateina į pastatus ar patalpas, kuriose niekada anksčiau nėra buvę ir sako – nežinau, ką daryti.“ Tai gali sukelti sumaištį. Labai svarbu, kad vartotojo patirtis būtų laikoma dizaino dalimi.
  4. Nepamiršti apie dienos šviesą. Pasinaudokite visa dienos šviesa, kurią galite gauti. Aprašytasis JAV atvejis daugelyje Europos šalių būtų neįmanomas. Net ir Lietuvoje yra griežtos higienos normos, pagal kurias gyvenamosioms patalpoms taikomas langų ir grindų santykis turi būti ne mažesnis nei 1:6. Biuruose situacija sudėtingesnė, nes ne visos darbo vietos būna arti lango. Kaip jas išdėstyti, kad gautų pakankamai šviesos, priklauso ir nuo architekto sumanymo.
  5. Ką apie HCL turi žinoti architektas? Jis turi žinoti šio apšvietimo principą ir kada jį tikslinga naudoti. „Šį apšvietimą tikslinga naudoti darbo ar mokymosi patalpose (ypač ten, kur trūksta natūralios dienos šviesos), tačiau poilsio ar pagalbinėse patalpose tokio apšvietimo nerekomenduočiau taikyti. Taip pat svarbu, jei vienoje erdvėje norime turėti vientisą vaizdą, atkreipti dėmesį, ar visi šviestuvai pritaikyti šiai technologijai“, – sako studijos „A2SM“ architektas Aurimas Sasnauskas.

Pritaikymą jau randa ir Lietuvoje

„Apie HCL žinojome, tačiau užsakovai nesiryždavo jo diegti dėl didesnio biudžeto. Pradėjus dirbti su SEB, jie jau žinojo apie šį apšvietimą ir buvo nusprendę jį diegti savo naujajame biure Konstitucijos pr., tad „Technopolio Nova“ pastate didelių kliūčių dėl HCL technologijos taikymo nekilo“, – sako A. Sasnauskas, pastarojo interjero projekto vadovas, kur SEB biuro patalpose HCL apšvietimas panaudotas pagrindinėse darbo erdvėse.

circadian
Tai tarsi natūralios šviesos kaita, kada šaltesnės spalvos spektras gali mobilizuoti, aktyvuoti, o šiltesnės spalvos spektras – kiek atpalaiduoti.

„Manau, kad tokio apšvietimo privalumai geriausiai atsiskleidžia debesuotomis, tamsesnėmis dienomis – darbuotojai tuomet gali jausti besikeičiantį apšvietimo spektrą. Tai tarsi natūralios šviesos kaita, kada šaltesnės spalvos spektras gali mobilizuoti, aktyvuoti, o šiltesnės spalvos spektras – kiek atpalaiduoti, – teigia architektas ir priduria: – HCL šiandien nėra dar labai plačiai paplitusi technologija, tačiau ji, mano žiniomis, pinga, tad ateityje tikrai HCL apšvietimas populiarės. Kadangi patį apšvietimo algoritmą galima reguliuoti, tad manau, kad jis dar tobulėja ir optimalus šviesos spektro kaitos scenarijus dar yra testavimo stadijoje.“

Ateities apšvietimas?

Architektui antrina kolega, tos pačios studijos architektas Viačeslavas Malenko: „HCL principas pradžioje atsirado ligoninėse, pastoviai gulinčių pacientų palatose, tam, kad imituotų dienos ritmą ir padėtų jiems greičiau atgauti jėgas. Iš ten ši technologija pradėjo plisti ir į biurus. SEB banko būstinė – didelis objektas, kur užsakovas matė tokio sprendinio reikalingumą. Nėra jokių abejonių, kad jis yra tiek pat svarbus kaip grynas oras biure. Aišku, reikės laiko, kol visi biurų šviestuvai būtų tokie. Dabar niekam jau nebereikia įrodinėti, kad LED yra gerai, tas pats nutiks ir su HCL“, – sako specialistas.

Sužinokite daugiau:

sviesos technologijos

 

handshake REMIAMAS TURINYS

Komentarai

archicad