Augant pajamoms gyventojai būstui skolinasi daugiau. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, banko suteiktų būsto paskolų suma išaugo 13 proc. ir pasiekė daugiau nei 336 mln. eurų sumą. Daugiau nei du trečdaliai būsto paskolų buvo skirti butui įsigyti.
„Stebime ne tik augantį gyventojų poreikį būsto finansavimui, bet ir gerėjančias jų galimybes skolintis būstui ir prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus. Atlyginimų atskaičius mokesčius augimas siekė beveik 15 proc. ir viršijo būsto kainų augimo tempus. Be to, pasiūla norintiems įsigyti būstą yra išties nemenka, ypač šalies sostinėje Vilniuje, tad gyventojai turi galimybę išsirinkti jiems tinkantį būstą“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
Pirmąjį 2019-ųjų pusmetį gyventojai dažniausiai dairėsi į butus. Paskolos butams įsigyti sudarė kiek daugiau nei du trečdalius – 68 proc. visų „Swedbank“ būsto paskolų, namo pirkimui skolinosi 29 proc. gyventojų. Vidutinė paskolos suma pirmąjį šių metų pusmetį ūgtelėjo kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų ir siekė daugiau kaip 66 tūkst. eurų.
Pasak P. Ladziato, gyventojams asmeninės finansinės sąlygos leidžia sukaupti ir didesnį pradinį įnašą. Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pradinis būsto paskolos įnašas išaugo apie 5 proc. ir pasiekė 18,6 tūkst. eurų sumą, sudarydamas vidutiniškai 22 proc. visos paskolos vertės.
„Svarbus tvaraus būsto finansavimo augimo faktorius yra tai, kad didėjant paskolų dydžiui bei pradinio įnašo sumai nesikeičia nei namų ūkių pajamų dalis įmokoms mokėti, nei paskolos laikotarpis. Gyventojai paskolai skiria vidutiniškai 26 proc. savo pajamų, o paskolą grąžina per vidutiniškai 26 metus“, − komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, daugiausia būsto paskolų tradiciškai buvo išduota sostinėje. Pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje esančio būsto finansavimui skirtų būsto paskolų dalis siekė 44 proc. Beveik trečdalis (29 proc.) visų būsto paskolų buvo suteikta Kaune ir Klaipėdoje esančiam turtui finansuoti, 27 proc.– kituose šalies miestuose ir regionuose.
Pasak P. Ladziato, būsto paskolos sutartį pasirašančio kliento portretas pernelyg nekinta – tai išsilavinęs 34 metų amžiaus gyventojas, gaunantis didesnes nei vidutines pajamas. Beveik du trečdaliai būsto paskolų suteikiama klientams, kurie būstą perka kartu su bendraskoliu.
„Pastaruosius dvejus metus stebime dar vieną paskolos sutartį pasirašančiojo bruožą, kuris tampa tvirta jo portreto savybe. Tai – poreikis kuo daugiau su būsto paskola susijusių reikalų sutvarkyti nuotoliniu būdu. Mūsų banko duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį vidutiniškai 73 proc. visų būsto paskolų paraiškų buvo pateikta interneto banke“, – komentuoja P. Ladziato.
Be to, atsiradus galimybei paskolos sutartį pasirašyti naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą (m. parašas, ID kortelė ir „Smart-ID“), net 80 proc. visų būsto kredito sutarčių šių metų liepos mėnesį buvo pasirašyta nuotoliniu būdu.
„Swedbank“ inf.
