Prieš statant atramas būtina tiksliai įvertinti aplinką

Svarbiausi rodikliai, reikalaujantys ypatingo dėmesio statant atramines sienas, yra šie:

· požeminio vandens horizontų lygiai ir visų gruntų laidumo (filtracijos) koeficientai;

· rupūs, labai laidūs vandeniui gruntai ir natūralios ar dirbtinės tuštumos, dėl kurių gali staiga ištekėti palaikomasis skiedinys, įgriūti tranšėjos šonai ir tekti imtis specialių konstrukcijos kokybės gelbėjimo priemonių;

· silpni gruntai (pavyzdžiui, takių ir plastiškų, takių molių ir durpių stiprio bei deformavimosi ypatybės, dėl kurių gali kilti sunkumų kasant);

· rieduliai ir kiti panašūs kliuviniai, galintys apsunkinti iškasimą (jei įmanoma, reikėtų nustatyti apytikslius jų matmenis ir galimą skaičių);

· uolienos ar kitos kietosios medžiagos, galinčios sukelti sunkumų kasant arba reikalauti ypatingų įrankių, jų padėtis, stiprumas ir kietumas;

· galimos kenksmingos cheminės medžiagos požeminiame vandenyje, grunte ir uolienoje;

· dirbtinai stabilizuotas gruntas, galintis būti neparankus kasimui.

Statybos zonoje kiekvieno požeminio vandens horizonto lygiai turi būti stebimi gana ilgai, kad statant atitvarinę sieną būtų galima nustatyti būsimus aukščiausius vandens lygius. Ypatingą dėmesį reikia kreipti į spūdinį požeminį vandenį.

Grunto ir uolienos stiprumą reikia nustatyti laboratoriniais ar lauko tyrimais per visą atraminės sienos gylį bei po jos padu. Tyrimo gylis parenkamas pagal grunto tipą ir sienos paskirtį.

Atraminėms sienoms žemiau gruntinio vandens lygio įrengti gali būti naudojamos šios technologijos: susikertančių polių siena, injekcinė siena, kombinuota polių ir injekcijos siena, tranšėjinė siena, įspraustinė metalinių lakštų („špunto“) siena.

Kad atraminė polių siena būtų nelaidi vandeniui, ji turi būti kuo sandaresnė, ne tik atstumai tarp polių turi būti minimalūs, bet ir patys poliai turi įsiskverbti vienas į kitą. Tai galima padaryti pasitelkus specialią gręžtinių polių gamybos įrangą (tokia jau naudojama ir Lietuvoje), nugręžiant dalį pirmosios eilės polio. Antrosios eilės poliai armuojami.

Planuojant atramines sienas vertinamas ir gretimų statinių jautrumas

Injekcinei atraminei sienai įrengti gali būti naudojama ir porų, ir didelio slėgio (srautinė) injekcija. Lietuvoje atraminėms sienoms įrengti naudota tik pastaroji injekcija. Injekcinių atraminių sienų pranašumas yra tai, kad jos gali būti įrengiamos nelaidžios vandeniui nenuardant anksčiau įrengtos atraminės sienos konstrukcijos dalies, kaip tai būna daroma įrengiant susikertančių polių sieną. Injektuojama cemento suspensija arba cheminis tirpalas prisišlieja prie anksčiau stabilizuotos grunto dalies.

Injekcinių atraminių sienų įrengimas turi ir trūkumų. Atliekant srautinę injekciją vienas jų – didelis purvo kiekis darbų vykdymo vietoje dėl iš gręžinio gausiai išsiliejančio cemento suspensijos ir grunto dalelių mišinio. Kai atraminė siena įrengiama porų injekcijos būdu, svarbu nenaudoti aplinkai kenkiančių injekcinio tirpalo komponentų (jų gali būti senose receptūrose), galinčių užteršti orą ir gruntinį vandenį.

Atraminių sienų injekcija atliekama nematant paties proceso, vykstančio giliai grunte, bet tai neturėtų kelti rūpesčių užsakovams, nes kokybei užtikrinti injekcijos metu atliekama nuolatinė kruopšti kontrolė, o vienas įrengtų atraminių sienų šonas atkasamas ir galimi trūkumai matomi kaip ant delno.