Šių metų pavasarį Kybartuose atidarytas pirmasis Lietuvos ir Kaliningrado pasienyje esantis veterinarijos postas, pritaikytas gyvūnų siuntų patikrai. Kokybiškai pastatytas punktas aprūpintas modernia įranga, kuri padeda kruopščiai patikrinti gyvūnus ir atitinka aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus.
Investicija, kurios reikėjo seniai
Šis moderniausias gyvūnų apžiūros punktas, atitinkantis visus Europos Sąjungos gyvūnų gerovės reikalavimus, yra svarbus projektas ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui. Strategiškai patogioje vietoje įrengtas postas atveria naujų galimybių ekonominiam bendradarbiavimui ir prisideda prie gerų kaimyninių santykių plėtojimo.
„Remiantis užsienio šalių patirtimi, tokio punkto įkūrimas valstybei yra pelningas dalykas, tokie objektai labai greitai atsiperka, investicija grįžta į biudžetą, todėl tai duoda naudos visiems Lietuvos gyventojams“, – pasakojo projekto generalinio rangovo, įmonės „Kaunesta“, direktorius Einaras Kinderevičius.
Per Kybartų pasienio postą iš Kaliningrado srities kasdien vežami tūkstančiai tonų krovinių į Rusijos Federaciją, Baltarusiją, Kazachstaną ir daugelį kitų valstybių. Kol nebuvo pastatytas šis gyvūnų patikros punktas, nebuvo palankių galimybių per postą gabenti žirgus, galvijus ar kitus smulkesnius gyvūnus. Iki tol gyvūnai į Kaliningrado sritį galėjo būti vežami tik per Lenkijos pasienio veterinarijos postą.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Jauga patikslino, kad Kybartų pasienio veterinarijos kelio postas yra antras mūsų šalyje, per kurį galima vežti gyvus gyvūnus. Pirmas buvo pastatytas Medininkuose, maždaug prieš 10 metų.
Statybos darbų sąlygos nedžiugino
Projekto įgyvendinimo procesas vyko itin nepalankiu statyboms metu, o ir laiko tam buvo nedaug. „Mes dirbome pasienio zonoje, kurioje tai daryti yra sudėtinga – ten visi įvažiavimai ir išvažiavimai turi būti derinami ir fiksuojami, nors apskaita atrodo nesudėtinga, vis dėlto atima dalį laiko. Visa tai turėjo suderinti darbų vadovas. Be to, buvo žiema, sudėtingas ir trumpas laikotarpis, per kurį turėjome baigti statybos darbus“, – pasakojo E. Kinderevičius.
Ne paslaptis, kad statybos darbus atliekant žiemos metu tenka derintis prie gana ekstremalių sąlygų. „Darbų sezonas buvo nedėkingas, žiema buvo šalta, o tai dar labiau viską apsunkino. Bet kai reikia – dirbi, ir tiek, nes statybos darbai nėra kilnojami, juos reikia atlikti konkrečioje vietoje. Kai kurias metalo konstrukcijas stengiamės gaminti ir surinkti ceche, kad jau atvežtas į darbų vietą jas reikėtų tik pritvirtinti. Taip įvairiais būdais bandėme spręsti iškilusius sunkumus. Gerai, kad prieš pat didžiuosius šalčius spėjome uždengti stogą, sumontuoti sienas ir langus, kad įėjus į vidų būtų sukurtas bent minimalus mikroklimatas, būtų galima pasislėpti nuo vėjo. Ieškojome įvairių išeičių, kad viskas pavyktų. Be to, objekte dirbo puikūs darbų vadovai, jie tikrai negailėjo savęs, nepabijojo nei žvarbesnio oro, nei kitų sunkumų. O darbuotojams stengėmės sudaryti kuo geresnes sąlygas“, – pasakojo E. Kinderevičius.
Papildomos kliūtys reikalavo ieškoti įvairių sprendimų, kaip paruošti vietą statyboms, bet įgyta patirtis kaip puikus pavyzdys turėtų pasitarnauti ir kitiems. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas V.Jauga „Statybai ir architektūrai“ pasakojo, kad statybų teritorijoje buvo šiek tiek problemų su gruntu, vieta ten drėgna, reikėjo ją nusausinti, pakloti drenažą, buvo kalami poliai, nes gruntas buvo nestabilus.
„Projektas buvo įgyvendintas maždaug per pusmetį, žiemą dirbti buvo sudėtingiau, bet vėliau viskas išsisprendė. Manau, daug kas gali pasimokyti iš šito statinio, tikriausiai, jeigu kas nors statys panašų postą, atvyks pažiūrėti, kaip įgyvendintas šis projektas“, – rezultatu džiaugėsi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
