Žurnalas „Statyba ir architektūra“ pradeda ciklą, skirtą gerajai nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos patirčiai pristatyti. Herojus ir objektus renkamės ne pagal restauravimo darbams skirtų milijonų skaičių, o pagal idėjos originalumą.
Pinigai ateina paskui idėją
Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai, Kultūros paveldo departamento (KPD) surengtoje konferencijoje „Kultūros paveldas ir ES strategija „Europa 2020“ – siekiant integruoto požiūrio“ ne vienas mūsų šalies paveldo specialistas pripažino: mūsų šaliai idėjų trūksta labiau nei pinigų.
Pagal priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“ Lietuvoje atgaivinta ne viena dešimtis istorinių pastatų, tokia galimybė numatyta ir šį, 2014–2020 metų, Europos finansavimo laikotarpį. Tad, pavyzdžiui, parūpus surengti asmeninę šventę ar konferenciją dvare, šiandien jau galima rinktis iš daugelio variantų. Bet Europa restauruoja ne tik rūmus. Ir rūmų lankytojams rūpi ne tik švęsti šventes. Ir ne tik įkurti juose muziejus.
Lietuva mokosi iš kitų Europos valstybių patirties – nė viena valstybė negali išlaikyti pajamų negeneruojantį paveldo objektą, taigi niekas dvarų ar kitų paveldo objektų nebetvarko tam, kad jie būtų užrakinti ir iš naujo supelytų. Taigi originalios, bet sykiu – generuojančios pajamas, paveldo objekto pritaikymo idėjos suformulavimas tapo itin svarbus.
Lėšų paveldui skirs ne tik Kultūros ministerija
KPD surengta konferencija, tikisi departamento vadovė Diana Varnaitė, tokią europinės praktikos teikiamą naudą dar kartą parodė ir mūsų šalies ministerijoms. „Norėtųsi, kad europines lėšas administruojančios Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio, Vidaus reikalų ministerijos šį finansavimo periodą skirtų paveldui deramą dėmesį, – sakė D. Varnaitė. – Beje, kultūros ministras Šarūnas Birutis pradėdamas savo kadenciją kalbėjo apie du keistinus dalykus – kad ankstesniais metais buvo visiškai susiaurintas paveldo finansavimo supratimas – lėšos skirtos vien turizmo reikmėms, kitas dalykas, kad paveldo klausimus sprendė visi, tik ne Kultūros ministerija.“
Abu dalykai turėtų būti pakeisti. Pasak KPD vadovės, 2014–2020 metais lėšų kultūros objektams sutvarkyti ir pritaikyti šiandienėms reikmėms pagaliau galės skirti ir Kultūros ministerija – planuojama, kad galbūt net iki 300 mln. litų. Kartu Kultūros ministerija veda derybas su minėtomis šakinėmis ministerijomis, kad jų turimuose europiniuose asignavimuose atsirastų galimybė skirti lėšų toms pačioms kultūros paveldo objektų pritaikymo veikloms, už kurių reguliavimą jos yra atsakingos. Galbūt – ne tik turiniu užpildyti, bet ir objektams sutvarkyti.
Ieškant sprendimų dalyvauja ir vietos bendruomenės
„Mūsų siekiamybė – kad paveldo objektuose kurtųsi socialinės paskirties įstaigos, bendruomenių centrai, švietimo įstaigos, kad gyvenimas paveldo objektuose vėl užsikurtų – nes tai kur kas prasmingiau, negu šalia statyti naują objektą“, – dėstė D. Varnaitė. Pasak jos, jau brėžiasi kelių krypčių bendradarbiavimo su Švietimo ir mokslo ministerija kontūrai – svarstoma galimybė finansuoti mokslinius, taikomuosius paveldo objektų tyrimus, kalbama ir apie ministerijos indėlį skaitmeninant kultūros paveldo objektų registrą. Kita kryptis galėtų būti paveldosaugai aktualių profesijų atsiradimas – pavyzdžiui, istorinių parkų ir sodų specialistų.
Pasak D. Varnaitės, bendradarbiauti puoselėjant ir įkvepiant naują gyvenimą paveldo objektams linkusi ir Žemės ūkio ministerija. Šiandien jau aišku, kad 2014–2020 metais išliks kaimo bendruomenių rėmimo projektai, kur vieno projekto vertė gali siekti iki 690 tūkst. litų. Svarstoma, kad paveldo objektų įtraukimas į tuos projektus vertinimo kriterijuose galėtų būti nurodomas kaip paskatinamasis. „Manau, tokios sąsajos padidintų vietos bendruomenių vykdomų projektų vertę, tai yra darbai, kurie galbūt padėtų žmones išlaikyti gimtosiose vietose“, – sakė paveldosaugininkė.
D. Varnaitė konferencijose kaip gerosios praktikos pavyzdį dažnai mini Rokiškio rajone esantį Ilzenbergo dvarą. Naują istorijos etapą jis tik pradeda. Savininkai kaip tik ir pradėjo nuo išskirtinės idėjos paieškos.
Susiję straipsniai:
Ilzenbergo dvaro istorijoje – senųjų žemės ūkio tradicijų tąsa
