Po kiekvieno darbo amatininkams dera daryti šventę, pradėdamas septintą kartą Architektų studentų klubo surengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentų apdovanojimus „Geras“ pareiškė Architektūros fakulteto Architektūros katedros vedėjas Sigitas Kuncevičius. Vasario pradžioje Lietuvos architektų sąjungos rūmuose įteikti geriausių architektūros studentų darbų apdovanojimai ir atidaryta jų paroda.
Vieno apdovanojimų „Geras“ iniciatorių S. Kuncevičiaus vertinimu, architektūros studentai stokoja progų pasidžiaugti savo nuveiktais, daug jėgų ir bemiegių naktų kainavusiais darbais. Be kursinių ir akademinių darbų gynimo, dar viena galimybė parodyti savo profesinį augimą tėra Arno Dineikos stipendijos konkursas. O kaip tik pirmieji, studentiškų dienų, apdovanojimai, svarstė S. Kuncevičius, gali palikti ryškesnį pėdsaką kūrybiniame kelyje ir formuojantis asmenybei nei visi vėlesni įvertinimai.
Prieš septynetą metų ir sutarta, kad alinamas studentų kursinių darbų procesas neturėtų baigtis vien įvertinimu pažymiu ir patekimu į metodinį universiteto fondą.
Anot VGTU Architektūros studentų klubo pirmininko Martyno Norvilos, šis, daugumai pirmasis viešas įvertinimas, jau nuo pirmų kursų skatina studentus siekti aukščiausios projektavimo kokybės ir estetinio išskirtinumo.
Apdovanojimuose „Geras“ studentai įvertinami už novatoriškas įvairios tipologijos pastatų idėjas kiekvienoje kursinio projekto kategorijoje. Vertinimo komisija, sudaryta iš VGTU Architektūros fakulteto dėstytojų ir studentų atstovybės narių, geriausius darbus rinko iš visų bakalaurų ir magistrantūros studentų parengtų kursinių projektų. Jie vertinti pagal patyrusių architektų nustatytus kriterijus – urbanistinės arba architektūrinės koncepcijos originalumą, novatoriškumą, modernumą ir pritaikymą realioje vietoje.
Išrinkti laureatus nebuvo paprasta. „Dešimtukais įvertintų darbų kiekvienoje grupėje buvo daugiau, negu galėjome įvertinti apdovanojimais „Geras“. Rinkome atsižvelgdami ne tik į rezultatą, bet ir į procesą. Bet čia paprastai stebuklų nebūna: jei žmogus labai stengiasi, dirba, yra ir rezultatas“, – dėstė Architektūros katedros vedėjas S. Kuncevičius.
Dėstytojų, kuriuos būtų galima vadinti studentų sėkmės kalviais, jis nežino: „Mes pajuokaujame, kad kartais per atrankas išprovokuojami „chorų karai“, ir studentai pradeda galvoti apie tai, koks dėstytojas kiek padės susivokti dirbant. Bet iš rezultatų akivaizdu: tikrai nėra taip, kad visi laureatai – vieno dėstytojo studentai.“
VGTU architektūros studentai skirtinguose kursuose rengia įvairaus sudėtingumo projektus: nuo bionika vadinamo projekto, kuris analizuoja pasirinktą prototipą iš gamtos, iki įvairių urbanistinių kompleksų, pastatų konversijų ir konceptualių utopinių projektų.
Pirmame kurse studentai projektuoja vienbutį gyvenamąjį namą. Antrame kurse rengia rekreacijos gamtinėje aplinkoje ir daugiabučio gyvenamojo namo techninius projektus.
