Įkvėpti islandų klaipėdiečiai užsimojo projektui, kuris neturi analogų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos regione. Sumanymui uostamiestyje įrengti ištisus metus veikiantį terminio vandens baseiną po atviru dangumi, teigiama, jau pakloti pamatai – tam galima naudoti Klaipėdos pavyzdinės geoterminės jėgainės „Geoterma“ išgaunamus didelės mineralizacijos druskingus požeminius vandenis, kurie kol kas įdarbinami tik klaipėdiečių būstams šildyti.
Traukos taškas ne tik miesto mastu
Įvairūs pramogų, sveikatinimo ir SPA centrai sėkmingai veikia ne vienoje geoterminio vandens resursų gausioje vietovėje. Antai Islandijos Žydroji lagūna, kurioje ir lankėsi klaipėdiečių specialistų delegacija, per metus pritraukia apie 600 tūkst. lankytojų – tai yra dukart tiek, kiek pati šalis turi gyventojų. Netoli Reikjaviko tarp lavos liekanų įrengtas natūralus SPA centras yra vienas žinomiausių pasaulyje terminių baseinų, kuriame telkšančio vandens temperatūra siekia 37–39 laipsnius.
Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos direktoriaus Simono Gentvilo įsitikinimu, panašaus pobūdžio projektą įgyvendinus uostamiestyje nauda būtų daugialypė. Anot pašnekovo, šiuo atveju kalbama ne tik apie milžinišką turistinį potencialą ir galimybę pratęsti sezoną.
„Pietiniams Klaipėdos kvartalams, kuriuose gyvena per 100 tūkst. gyventojų, trūksta traukos objektų. Todėl toks baseinas arba geoterminio turizmo centras būtų ypač naudingas projektas ir šių kvartalų patrauklumui didinti. O pats objektas, manau, lengvai taptų rentabilus dėl didelio gyventojų tankio aplinkui“, – teigė buvęs uostamiesčio mero patarėjas S. Gentvilas.
Pašnekovo nuomone, tarp potencialių vietų terminio vandens baseinui įrengti galėtų būti Statybininkų prospekto gretimybės ar Rimkai, tačiau svarstomi ir kitų pietinės miesto dalies teritorijų variantai. Sykiu šis projektas suteiktų galimybę racionaliau panaudoti unikalius šiai Lietuvos daliai būdingus gamtos resursus.
Naudoja ne vandenį, bet šilumą
Mokslininkų teigimu, Vakarų Lietuvoje ir ties Vilkaviškiu geoterminė anomalija susiformavo prieš milijonus metų. Tačiau šiandien karštosios požeminės versmės mūsų šalyje išnaudojamos ribotai. Daugiau kaip prieš 20 metų pastatyta Klaipėdos pavyzdinė geoterminė jėgainė „Geoterma“ iki šiol yra vienintelė giluminės geotermijos jėgainė Lietuvoje.
Uždaro cirkuliavimo principu veikianti jėgainė naudoja keturis maždaug 1100 metrų gylio gręžinius. Bendrovės „Geoterma“ direktorius Sigitas Petrauskas teigė, kad įvertinus sąlygiškai nedidelį gylį, iš šių gręžinių išgaunamas gana aukštos – 38 laipsnių – temperatūros geoterminis vanduo.
„Viena vandens vamzdynų kilpa į elektrinę iš miesto ateina jau maždaug iki 40 laipsnių atvėsęs panaudotas cirkuliacinis vanduo. Kita kilpa atkeliauja 38 laipsnių geoterminis vanduo, kuris pirmiausia praeina pro mechaninius filtrus, po to absorbciniai šilumos siurbliai ir šilumokaičiai iš jo atima šilumą – atgal į žemę vanduo grįžta jau 10 laipsnių temperatūros. Cirkuliacinio vandens temperatūra iš geoterminio vandens atimta šiluma pakeliama daugiausia iki 68 laipsnių, tačiau į miesto tinklus vanduo turi grįžti 75 laipsnių karščio. Tad jį dar reikia šiek tiek pašildyti, ir tam naudojamos dujos“, – sudėtingą šilumos išgavimo iš geoterminio vandens procesą populiariai paaiškino S.
