• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Geologų paslaugos statytojams ir statybų projektuotojams

2015 liepos 29 d.

Prasitarus, kad esi geologas, daugeliui išsprūsta klausimas – o ką gi jūs, geologai, čia, Lietuvoje, veikiate? Ir tai visai nenuostabu. Realybė tokia, kad profesinė geologų bendruomenė yra viena mažiausių Lietuvoje – aktyviai besidarbuojančiųjų čia yra vos per tris šimtus. Veiklos rezultatai dažnai plika akimi nematomi, retai apie juos kalbama viešojoje erdvėje, todėl vis dar paplitęs ir sovietmečio informacinės erdvės suformuotas geologo – aukso ieškotojo, su plaktuku besiblaškančio po kalnus ar Sibiro taigos platybes – įvaizdis. Yra ir tokių, kuriems žodis „geologas“ išvis nežinomas.

Nematomos veiklos reikšmė

Pasakius, kad vandenį, kuris teka atsukus vandens čiaupą bet kurioje Lietuvos vietoje, atrado, vandenvietes suprojektavo ir įrengė geologai, kad statant namą jo pagrindo stiprumą ištiria geologai, kad smėlį ir žvyrą, iš kurių gaminamas betonas, ar klintis, kurios yra svarbiausia sudedamoji cemento dalis, irgi surado ir ištyrė geologai, dažnas prataria – tikrai, apie tai net nepagalvojau.

Siekdama kuo plačiau skleisti informaciją, ką iš tikrųjų šiandien veikia geologai Lietuvoje, su kokiais iššūkiais susiduria, kuo jų darbas svarbus visuomenei, balandį Geologijos įmonių asociacija į seminarą Vilniuje sukvietė padiskutuoti įvairių sričių verslo, mokslo ir valdžios atstovus. Seminare pristatyti pranešimai apie svarbiausias, daugiausia pajamų generuojančias ir geologinio darbo reikalaujančias geologinės veiklos sritis.

Išklausius pranešėjų tapo akivaizdu, kad šiuo metu visuomenei iš geologų labiausiai reikia individualių vandens gręžinių. Tampa madinga namus šildyti geotermine šiluma, todėl daugėja norinčiųjų, kad kartu su vandens gręžiniu būtų įrengiami ir geoterminiai gręžiniai. Kelininkams ir statybininkams reikia kietųjų nerūdinių medžiagų smėlio, žvyro, dolomito skaldai gaminti, klinčių – cementui. Skystojo kuro gamintojai mielai pirktų ir naftą, bet jos kasmet išsunkiama vis mažiau.

Nenoriai, bet įstatymams spaudžiant namų statytojai ar jų projektuotojai geologų prašo ištirti grunto stiprumą statybų vietose, o intensyvios ūkinės veiklos teritorijose, kur vykdyta tarši veikla, prašoma tikslios informacijos apie jų užterštumą.

Tokia yra pagrindinė geologinė veikla šiandien. Daug tai ar mažai – sunku pasakyti. Tai padaryti galima palyginus su ankstesniais laikotarpiais, įvertinus galimybes ir norus. Jeigu lygintume, pavyzdžiui, su paskutiniu sovietmečio dešimtmečiu, matytume, kad tuomet geologai daugiausia buvo užsiėmę geriamojo vandens telkinių centralizuotam tiekimui paieška ir žvalgyba, kompleksiniu geologiniu visos Lietuvos teritorijos kartografavimu, naftos ir kietųjų nerūdinių naudingųjų iškasenų telkinių žvalgyba.

Šiuo metu ši veikla yra prislopusi arba visiškai išnykusi. Ir tai atsitiko dėl natūralių priežasčių. Pavyzdžiui, geriamojo vandens išteklių telkinių išžvalgyta tiek, kad jų pakanka bendrą geriamojo ir buitinio vandens naudojimą padidinti kelis kartus. Bendrojo, fundamentinio pobūdžio žinių apie geologines Lietuvos sąlygas, naudingųjų iškasenų požiūriu perspektyvias teritorijas ir net konkrečius jų telkinius irgi sukaupta nemažai – daugiau, negu siekia dabartinis šalies ūkio poreikis. Todėl suprantama, kad esant laisvos rinkos sąlygoms ir nesant valstybės interesų šiose srityse tokia geologinė veikla tapo nereikalinga ir neišvengiamai išnyko.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad