• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Gedimino kalno tvarkyba vis dar – „pasistumdymų“ objektas?

2016 spalio 14 d.
Sauliaus Žiūros nuotr.
Sauliaus Žiūros nuotr.

Panašu, kad Gedimino kalnas – vienas tų objektų, kurio gelbėjimo darbus ar jų finansinę naštą atsakingos institucijos mielai perleistų viena kitai. Šiandien beveik vienu metu paviešintais pareiškimais „susišpagavo“ kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Pareiškę rūpestį dėl toliau ir vis akivaizdžiau slenkančių Gedimino kalno šlaitų, išvardiję ligšiolinius savo žygius sprendžiant problemą,  dviejų institucijų vadovai garsiai priminė, jog tikisi ne tik proceso, bet ir rezultato…

Kultūros ministras pirmiausia pabrėžė, kad Gedimino kalno problema yra ankstesnių vyriausybių neprofesionalaus darbo rezultatas, maskuojant problemas nereikšmingais darbais ir paslepiant juos po velėna. Ministro teigimu, rimta profesionalų komanda ėmė dirbti tik tada, kai kalnas ėmė slinkti. Dar tiksliau – tada, kai balandžio mėnesį ministras sukvietė visų sričių specialistus.

„Sudarėme darbo grupę, į kurią įeina visų sričių profesionalai, Lietuvos mokslo akademijos garbi profesūra, geologai, archeologai ir kt. Tada paaiškėjo, kokios bėdos yra kalne – visų pirma jame prilaidota įvairiausių statybinių liekanų, neteisingai sukalti poliai prieš kelis dešimtmečius, nesutvarkyti vokiečių kasti tuneliai. Šlaitai slinko ir anksčiau, tačiau niekas tuo rimtai nesirūpino, tik užmaskuodavo atsivėrusias kalno žaizdas. Kaip ekspertai sako, tokia darbo grupė surinkta pirmą kartą ir rimtai užtikrins kalno stabilumą ateities kartoms, bus profesionaliai  atlikti visi reikiami darbai“, – aiškino Š. Birutis.

Ministras paskelbė penktadienį susisiekęs su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore Birute Kulnyte, teiravęsis, ar darbai vyksta pagal planą. Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė informavo ministrą, kad įgyvendinami visi numatyti reikalingi kalno tvarkybos darbai. Kultūros ministras paragino Nacionalinį muziejų, atsakingą už kalno tvarkybos darbus, skirti didesnį dėmesį visuomenės informavimui apie jau atliktus ir numatytus Gedimino kalno tvarkybos darbus.

Kultūros ministerija inicijavo papildomų lėšų skyrimą. Gedimino kalno tvarkybos darbams šiais metais skirta 300 tūkst. Eur, o 2017 m. suplanuota per 800 tūkst. Eur.

Kalnas slenka ne pirmi metai, ilgą laiką nebuvo nuolatinio ir profesionalaus požiūrio dėl kalno tvarkybos darbų. Šiuo metu dedamos visos pastangos stabdant ne tik slenkantį šlaitą, bet ir tolimesnę šlaitų deformaciją – parengta projekto techninė užduotis projektavimo ir tvarkybos darbams, viešo konkurso būdu yra parinktas rangovas Gedimino kalno tvarkybos darbams atlikti. Konkursą laimėjo UAB „Rekreacinė statyba“, turinti patirties tvarkant piliakalnius Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate. Reikalingi sudėtingi inžineriniai–geologiniai tyrimai aiškinantis silpniausias kalno vietas, grunto storį. Mokslo taryboje sudaryta darbo grupė, kuri iki lapkričio mėnesio turėtų pateikti siūlymus dėl Gedimino kalno.

Kultūros ministro 2016 m. balandžio 12 d. įsakymu buvo sudaryta komisija Vilniaus piliavietės, vadinamos Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi,  šiaurės vakarų ir vakarų šlaitų būklei nustatyti. Komisija konstatavo, kad Gedimino kalnas turi avarinės būklės požymių ir rekomendavo neatidėliotinai pradėti vykdyti Gedimino kalno tvarkybos darbus. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, vykdant Kultūros ministerijos rekomendacijas, yra sudaryta ekspertų darbo grupė, vadovaujama kultūros viceministro Romo Jarockio, kuri nuolat svarsto klausimus, susijusius su Gedimino kalno būkle.

Vilniaus miesto meras darbo savaitę baigė apgailestavimu, jog nesulaukiantis jokių pasikeitimų, tik stebintis vis blogėjančią kalno būklę. Vilniečius jis informavo, kad raštu kreipėsi į kultūros ministrą ir Gedimino bokštą bei kalną prižiūrinčio Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorę, darsyk prašydamas pateikti jam išsamią informaciją apie kalno būklę ir pristatyti veiksmų planą kalno avarinei būklei likviduoti.

„Gedimino kalnas – Lietuvos valstybės istorinis ir kultūrinis paminklas ir vienas svarbiausių sostinės simbolių. Gedimino kalno šlaito situacija kelia vis daugiau klausimų, į kuriuos aiškių atsakymų sulaukti nepavyksta nei Vilniaus miesto savivaldybei, nei visiems gyventojams. Kaip meras jaučiu atsakomybę dėl šio simbolio puoselėjimo ir išsaugojimo, todėl dar gegužės mėnesį kreipiausi į Lietuvos nacionalinį muziejų ir Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą dėl Gedimino kalno tvarkymo“, teigiama mero rašte ministerijos ir muziejaus vadovybei.

Meras priminė, kad dar gegužės 15-ąją Vyriausybės pasitarime buvo pristatytas Gedimino kalno šiaurinio šlaito nuošliaužos padarinių likvidavimo projektas, o pagal pateiktą projekto įgyvendinimo grafiką iki šių metų spalio mėnesio nuošliaužos padarinių likvidavimo darbai jau turėjo būti užbaigti. Vis dėlto akivaizdu, kad kalno šlaitas ir toliau slenka, o jo nuošliaužos griauna Lietuvos nacionalinio muziejaus sieną. Kokie numatyti tolesni Gedimino kalno sutvarkymo žingsniai, taip pat nėra informuojama.

Vilniaus miesto savivaldybė teigia esanti pasirengusi suteikti reikalingą pagalbą kalno tvarkymo darbams, o iškylančias problemas spręsti kartu. Tiesa, liepos mėnesį posėdžiavusi savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija taip pat nematė reikalo skelbti ekstremalios situacijos dėl Gedimino kalno. Atsakingų institucijų tuomet prašyta teikti informaciją apie esamą ar pasikeitusią situaciją.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad