Specialistai vieningai sutaria: apie gaisro grėsmę ir sprendimus, užkertančius kelią tokiai nelaimei, būtina galvoti vos pradėjus projektuoti pastatą. Svarbu gerai įvertinti objekto specifiką, rizikas bei turto pobūdį ne tik parenkant architektūrinį statinio sprendimą, konstrukcijas bei medžiagas, bet ir projektuojant gaisro signalizacijos bei gesinimo sprendinius.
Pasak intelektinių inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima“ gaisro gesinimo ir signalizacijos sprendimų eksperto Arvydo Ratės, technologijų ir sprendimų gausa leidžia parinkti tinkamiausius sprendimus, tačiau reikalauja ir didelio išmanymo, kompetentingų konsultacijų, nes kiekvienas sprendimas turi savo privalumų ir trūkumų. „Priešgaisrinės saugos sistemos efektyviausios tuomet, kai sukuriamas specialiai konkrečiam objektui tinkamas jų kompleksas“, – pabrėžė A. Ratė.
Integruoti sprendimai – didesnis saugumas
Pagrindinis priešgaisrinių sistemų uždavinys – kuo anksčiau aptikti gaisro židinį ir jį neutralizuoti kuo mažesnėmis sąnaudomis, kad gaisro ar gesinimo žala būtų kuo mažesnė pastate dirbantiems darbuotojams, jame esantiems įrenginiams ir kitam turtui. Šiuolaikinės inžinerinės galimybės jau leidžia identifikuoti galimą gaisro grėsmę jam dar neįsiliepsnojus arba vos kilus.
Parenkant gaisro aptikimo sprendimus, priklausomai nuo objekto specifikos gali būti pritaikyta įvairiausia įranga – nuo įprastų dūminių ar optinių daviklių iki specialių termovizorių, atliekančių ir apsaugos sistemų funkcijas. „Aukštus saugumo arba specialius technologinius reikalavimus keliantiems klientams potencialiose gaisro židinių vietose rekomenduojame vadinamąsias dūmų detekcijos nosis, t. y. aspiracines detekcijos sistemas, aptinkančias gaisrą ankstyvoje stadijoje pagal dūmų molekules, įvairių technologijų specialius temperatūrai jautrius kabelius ir kitas priemones. Taip gaisro nuostoliai gali būti sumažinti iki minimumo“, – sakė A. Ratė.
Kalbant apie gaisro gesinimo sprendimus, jų pasirinkimas irgi platus: nuo įprastų gesinimo vandeniu sistemų iki gesinimo vandens rūku, putokšlio ir įvairių dujinių sistemų. „Pavyzdžiui, dujinės sistemos yra nepamainomos tuose objektuose, kuriuose yra veikianti elektroninė įranga ir vandens žala jai būtų nebeatitaisoma. Todėl šias sistemas diegiame duomenų centruose, kontrolės ir valdymo skyriuose“, – pavyzdį pateikė A. Ratė.
Vis dėlto pagrindinė „Fimos“ eksperto rekomendacija – suderinti atskiras funkcijas atliekančių sistemų darbą – taip užtikrinamas didžiausias saugumas. „Gaisro signalizacijos sistemą integravus ne tik su evakuacinių pranešimų sistemomis, bet ir su pastato valdymo bei gaisro gesinimo sistemomis, būtų garantuojamas operatyvus gaisro neutralizavimas ir darbuotojų bei lankytojų saugumas“, – pabrėžė A. Ratė.
Kokį gaisro gesinimo sprendimą rinktis?
Renkantis vieną ar kitą gaisro gesinimo sprendimą svarbu atsižvelgti į pastate vykstančių darbų ir procesų specifiką. Pavyzdžiui, nuo nepertraukiamo duomenų centrų darbo priklauso tokios institucijos kaip bankai, oro uostai, telekomunikacijų operatoriai. Vadinasi, nuo to, kaip būtų gesinamas gaisras duomenų centre, realiai priklauso ir sklandus kitų įstaigų darbas.
„Gana įprasta praktika šiandien, deja, yra tokia, kad kilus gaisro pavojui duomenų centre, prieš pradedant gaisro gesinimą išjungiamas visas duomenų centras arba serverių šaldymo oro cirkuliacijos sistema. Pirmu atveju blogai yra tai, kad duomenų ar valdymo centro neveikimas net ir trumpą laiką gali labai daug kainuoti toms įmonėms, kurios jame saugo savo duomenis. Antru atveju – IT įranga gali sugesti vien nuo darbinio perkaitimo išjungus aušinimą. Todėl, kaip minėjau, duomenų centrams visada rekomenduojame dujines gesinimo sistemas. Jas galima naudoti neišjungus elektroninės įrangos, esančios serverinėje“, – paaiškino „Fimos“ ekspertas.
Vis dėlto specialistas atkreipė dėmesį, kad šiandien dar daug kas inertiškai diegia dujines gesinimo sistemas, naudojančias fluorintas dujas (FM200). „Tai šiltnamio efektą sukeliančios dujos, jų nutekėjimas yra kenksmingas aplinkai, todėl šias dujas naudojančias sistemas pagal Europos Sąjungos reikalavimus reikia reguliariai tikrinti, apskaityti. Ne paslaptis, kad ne visi tai sąžiningai daro“, – pažymėjo A. Ratė. Tokias dujas naudojančioms gesinimo sistemoms jau senokai yra alternatyva – skystis „Novec 1230“, kuris išpurškiamas virsta dujomis. Jos neturi poveikio ozono sluoksniui, beveik nesukelia šiltnamio efekto (globalinio atšilimo potencialas GWP = 1, o, pavyzdžiui, FM200 GWP = 3500), tad šioms sistemoms nereikia specialios dujų apskaitos. „Novec 1230“ – itin ekologiškos dujos. FM200 dujų gyvavimo laikas atmosferoje – 33 metai, o „Novec 1230“ – 0,014 metų.
Archyvams, saugykloms, bibliotekoms priklausomai nuo patalpų dydžio rekomenduojamos dujinės arba vandens rūko gesinimo sistemos, kurios nepadaro žalos arba minimizuoja galimą žalą gesinamam turtui. Dujinės sistemos gali būti diegiamos mažesnėse patalpose, kuriose dirba įstaigos darbuotojai, susipažinę su sistemos veikimo ypatybėmis.
