Skydinės, karkasinės statybos technologijas puoselėjantys skandinavai medieną drąsiai renkasi ir pastatų eksterjerui. Į tokią fasado apdailą skeptiškai žiūrintys lietuviai dažniausiai linkę vadovautis prastąja patirtimi ir stereotipais. Anot specialistų, net skydinius ar karkasinius namus tautiečiai nesibodi aprengti plastiku ar klinkeriu.
Su skandinavišku prieskoniu
Kai Klaipėdos rajono vyriausiasis architektas Gytis Kasperavičius bemaž prieš dešimtmetį ryžosi imtis nuosavo namo statybos, buvo tvirtai apsisprendęs ir dėl būsimo pastato koncepcijos, ir dėl medžiagiškumo.
Architekto nebestebina, kad jo būstą daugelis pavadina skandinavišku, tačiau jis patikino sąmoningai į šią stilistiką nesiorientavęs.
„Tai nėra dvišlaitis tradicinis namas, jo architektūra – gana moderni, sakyčiau, nuosaikiai ekspresyvi. Tačiau išties skandinaviška būtų galima pavadinti tai, kad nėra jokių atvirai prabangą demonstruojančių elementų, dominuoja paprastumas, nuosaikumas, o Lietuvoje pastatais dar neretai siekiama išreikšti statusą, finansinę padėtį“, – pripažino pašnekovas.
Aliuziją į skandinavišką stilių, be abejo, žadina ir statinio apdaila – iš trijų tūrių sukomponuoto šiuolaikinio namo fasadui projekto autorius pasirinko medžio dailylentes.
„Pats namas – mūrinis, tik apdailai parinktas medis. Žinoma, tai nėra kas nors originalaus, juk anksčiau lietuviai faktiškai tik medinius namus ir statė. Tačiau šiandien Lietuvoje nebūdinga visą pastatą apipavidalinti medžiu. Toks vientisas pastato apvalkalas pasirinktas konceptualiai. Tai natūrali, jauki, šilta medžiaga, puikiai įsiliejanti į gamtinę aplinką, nors šis kriterijus ir nebuvo lemiamas, nes namas pastatytas urbanizuotoje teritorijoje“, – pasakojo pašnekovas.
Ypatingos priežiūros nereikalauja
Į klausimą, kodėl tiesiog nesirinko skydinio arba karkasinio būsto, architektas atsako paprastai: anuomet šios technologijos Lietuvoje nebuvo plačiai išplėtotos, tačiau šiandien tai, be abejo, būtų vienas rimčiausių potencialių variantų, įvertinus kainos, kokybės ir energinių parametrų santykį.
Prieš kelerius metus naujame būste įsikūręs G. Kasperavičius tikino, kad fasadui apipavidalinti panaudotos medžio dailylentės ypatingos priežiūros nereikalauja.
„Svarbiausia yra idėja, ko pats nori. Aš visada vienareikšmiškai norėjau tik medinuko. O jau po to susirandi priemonių, kurios padeda užtikrinti ilgaamžiškumą, patvarumą, estetinį vaizdą. Tarkime, dažų gamintojai suteikė 10 metų spalvos pasikeitimo garantiją. Kad per tiek laiko spalva neišbluks, garantuoja ir šiurkštus neobliuotos medžio dailylentės paviršius, – esminius niuansus įvardijo Klaipėdos rajono vyriausiasis architektas G. Kasperavičius. „Žinoma, medis – natūrali, gyva medžiaga, reikia įvertinti, kad jis šiek tiek vaikščios. Tačiau ir kitais atvejais reikalinga fasado priežiūra. Tinkuoti paviršiai irgi ilgainiui nublunka, gal išimtis – tik klinkeris. Jis yra ilgaamžiškesnis, bet jo ir kaina didesnė.“
Norvegai alternatyvų neieško
Nors mūrui alternatyvi statyba Lietuvoje pamažu populiarėja, medinius namus Norvegijoje statančios įmonės „Massive wood construction“ vadovas Tadas Misius pastebi, kad įsigalėję stereotipai ir statybos tradicijos lietuvius verčia griebtis neadekvačių sprendimų.
„Dažnas Lietuvoje net pasistatęs karkasinį namą jį apkala plastikinėmis dailylentėmis arba apklijuoja klinkeriu, taip bent vizualiai siekdamas imituoti mūrą“, – patyrė specia-listas.
Anot pašnekovo, norvegams mūrinis namas įprastai asocijuojasi su turtu, prabanga. Be to, kadangi šalyje puikiai išplėtota medžio pramonė, žmonės net nesvarsto kitų alternatyvų – renkasi įdirbį, kainą, efektyvumą, patogumą ir sparčius terminus: namas iki raktų pastatomas vos per porą mėnesių.
Be to, statyboje naudojamas medis yra svarbi priemonė kraštovaizdžio tapatybei ir tradicinei architektūrai išsaugoti.
„Galiu patvirtinti, kad Norvegijoje didelis dėmesys skiriamas autentiškumui, vieningai stilistikai, tam, kad pastatas nedisonuotų su aplinka. Todėl konkrečiuose regionuose patvirtinti atitinkami reikalavimai, reglamentuojantys ne tik pastatų aukštingumą, bet ir apdailos, langų rėmų spalvos bei kitus niuansus“, – pasakojo specialistas.
Lentos – tik šiurkščios
T. Misius neneigė, kad dažnam lietuviui medinukas iki šiol asocijuojasi su išsiklaipiusiomis lentutėmis ir atsilaupiusiais dažais.
„Ankstesniais laikais įprastai būdavo naudojamos lygios obliuotos lentos. Dažai prie tokio paviršiaus neprikimba, tad neilgai trukus pradeda luptis. Galbūt ši patirtis, kad reikės vis eiti aplink namą, kas kelerius metus jį šveisti, perdažyti, žmones ir gąsdina, nes taip vargo kieno nors bobutė ar kaimynas“, – kalbėjo pašnekovas.
Tad vienas svarbiausių reikalavimų įrengiant medinę fasado apdailą – šiurkščios neobliuotos dailylentės.
Į jas dažai įsigeria giliau ir sudaro tarsi apsauginį sluoksnį, be to, lyjant ar tvyrant rūkui tokios dailylentės beveik nesušlampa, lašai tarsi pakimba ant medienos plaušų.
Kai kurie lentų gamintojai teigia, kad šiurkščias dailylentes nudažius du kartus galima garantuoti, kad dažai laikys 15 metų.
Septynerius metus karkasiniame name gyvenantis įmonės „Massive wood construction“ vadovas T. Misius dalijosi savo patirtimi: „Nėra nė ženklo, kad fasadą reikėtų perdažyti ar kitaip atnaujinti, gal tik spalva kiek prarado sodrumą.“
Brangiausiai kainuoja neišmanymas
Renkantis medžio apdailos dažus specialistas pataria atkreipti dėmesį į gamintojo suteikiamą garantiją ir gaminio impregnavimo ypatybes.
„Norvegai naudoja beicą, nes jis puikiai įsigeria į medį, suteikia medienai ilgaamžiškumo, neužgožia medžio faktūros, natūralaus jo grožio. Prieš kalant dailylentes rekomenduojama jas nudažyti ar nubeicuoti vieną kartą, o antru, trečiu sluoksniu padengti užkalus. Tiekėjai neretai siūlo jau dažytas dailylentes – toks sprendimas išties geras, nes gamyklos tai padaro našiau, tolygiau. Be to, tikėtina, kad tokiu atveju galima gauti ne tik pačių dailylenčių, bet ir dažymo darbų garantiją“, – atkreipė dėmesį T. Misius.
Be abejo, labai svarbu ir pačios medienos, ir dailylenčių išpjovimo, ir apdailos įrengimo darbų kokybė. Kai nepaisoma reikalavimų, anot pašnekovo, iš prastos patirties ilgainiui ir susiformuoja vieša opinija, esą fasado medžio apdaila – iš esmės blogas sprendimas.
„Lauko dailylenčių drėgnumas turi siekti 14–16 procentų. Jos taip pat gali prisitraukti drėgmės, jei bus sandėliuojamos netinkamomis sąlygomis. Sukaltos nekokybiškos dailylentės klaipysis, atsiras plyšių. Be to, montuojamų dailylenčių negalima tiesiogiai priglausti prie paviršiaus, būtina užtikrinti oro tarpą ir ventiliaciją. Jei apdaila technologiškai teisingai įrengta, naudota kokybiška žaliava ir dažai, kas 10–15 metų dažus atnaujinant ir 50–100 metų medžiui nieko neatsitiks“, – teigė specialistas.
