• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Europos žaliasis kursas: startas žaliajai renovacijai

Vida Kuzmickaitė 2020 lapkričio 23 d.
REN 004 Courtyard
Projekto vizual.

Europos Komisijos (EK) sudarytas Europos žaliasis kursas – nauja pažangi augimo strategija, kuria siekiama didinti žmonių gerovę, kurti modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką. Vienas pagrindinių Europos Sąjungos (ES) tikslų – 2050 metais ES neutralizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) poveikį klimatui ir tapti pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu.

,,Europos žaliajame kurse numatyti uždaviniai, susiję su klimato kaita ir tvaria ekonomikos plėtra, yra labai persipynę. Tai istorinė ES strategija, kuri sprendžia ir ilgalaikes problemas (klimato kaitą, neatsakingą vartojimą), ir COVID-19 iššūkius, keičiančius darbo, poilsio, bendravimo įpročius“, – teigia Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) vadovas Andrius Bagdonas.

Europos žaliojo kurso veiksmų plane numatyta kryptingai mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro – šiuo metu daugiau kaip 75 proc. ES išmetamo CO2 kiekio susidaro gaminant ir naudojant energiją, o Europos pramonė panaudoja tik 12 proc. perdirbtų medžiagų. Be to, net 40 proc. suvartojamos energijos tenka pastatams – didžioji dalis ES pastatų yra energiškai neefektyvūs.

Lietuvai svarbios žaliojo kurso kryptys

Pasak A. Bagdono, Lietuvos nekilnojamojo turto ir statybos sektoriams bene svarbiausios yra kelios Europos žaliojo kurso programos priemonės, skatinančios tvarų pastatų ir infrastruktūros vystymąsi: švarios ir įperkamos energijos tiekimas ir energijos tiekimo saugumas, pramonės mobilizavimas švariai žiedinei ekonomikai, statyba ir renovacija efektyviai vartojant energiją ir išteklius bei žaliasis finansavimas ir žaliosios investicijos.

Specialistas mano, kad didelių galimybių atveria ES investicijos ir EK paskatos diegti skaitmenines technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, 5G, debesijos ir tinklo paribio kompiuterija bei daiktų internetas. Skaitmeninimas suteikia ne tik naujų galimybių nuotoliniu būdu stebėti oro ir vandens taršą, optimizuoti energijos ir gamtos išteklių naudojimą, bet ir tiksliau, greičiau pasirinkti naujo projekto,konversijos ar renovacijos strategiją.

004 conference room

Žaliosios renovacijos startas

Siekiant efektyviai įgyvendinti EK numatytus Klimato politikos ir žaliojo kurso tikslus, privalu užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose. Šiuo metu vidutiniškai 75 proc. pastatų ES yra energetiškai neefektyvūs ir 80 proc. šiandieninių pastatų vis dar bus naudojami 2050 metais. Lietuvoje itin daug energiškai neefektyvių, renovuotinų pastatų (net 66 proc. pastatų yra žemesnės nei C energinio naudingumo klasės.) Todėl ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, pradeda viešųjų ir privačiųjų pastatų atnaujinimo bangą.

Žaliosios renovacijos strategine kryptimi siekiama sumažinti galimas teisinio pastatų atnaujinimo reguliavimo kliūtis, spartinti pastatų modernizavimo tempą, taip pat padėti atsigauti ES ekonomikai atsidūrus grėsmingos pandemijos židinyje. Renovacijai skatinti sukurta programa „InvestEU“, suteiksianti investicijas viešiesiems ir privatiesiems pastatams atnaujinti. Atnaujintuose pastatuose bus naudojami aplinkai nekenkiantys energijos šaltiniai, efektyvios sistemos ir įranga, diegiami tvarūs vartojimo modeliai.

LŽPT atstovai teigia, kad vykdant žaliąją renovaciją reikėtų nepamiršti, jog be energinio naudingumo yra nemažai kitų žmogaus ir visuomenės gyvenimo kokybę gerinančių sprendimų – tai patalpų vidaus mikroklimatas, nekenksmingos medžiagos, patrauklus kraštovaizdis, alternatyvos vidaus degimo varikliais varomam transportui.

„Lietuvoje kol kas negalime pasigirti tvariais naujais viešojo sektoriaus pastatais – pavyzdį kol kas rodo tik pavienės institucijos, bet nedaug kalbama apie tvarią renovaciją ir jos reikšmę. Skandinavijos ir daugelyje kitų Vakarų Europos šalių jau neįsivaizduojama, kad vaikų darželis, poliklinika, mokykla ar kitas visuomeninis pastatas nebūtų statomas ar renovuojamas remiantis tvarumo kriterijais“, – teigia A. Bagdonas.

REN 008

Lietuvoje – atnaujinami daugiabučių namų kvartalai

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Lietuvoje administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta 3019 daugiabučių namų (8,0 proc. viso pastatų fondo), šiuo metu renovuojami 1664 daugiabučiai.

Pastatų atnaujinimo rezultatai rodo, kad jau daugiau nei šimtas tūkstančių šeimų gyvena atnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose vidutiniškai sutaupoma 50–70 proc. šiluminės energijos. Atnaujintų daugiabučių bendrai pasiektas skaičiuojamasis sutaupytas šiluminės energijos kiekis sudaro apie 700 GWh per metus, o CO2 emisijos sumažėjo daugiau nei 163 tūkst. tonų per metus.

Šalyje suplanuoti kvartalinės renovacijos projektai. BETA skaičiavimais, jau 39 šalies savivaldybės yra pasirengusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Du trečdaliai iš jų programas pasirengusios daugiau nei vienam kvartalui. Iš viso į parengtas Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas yra įtraukta beveik 120 kvartalų, kuriuose bus atnaujinti 3420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų ir daugiau kaip 500 kitų pastatų. Planuojama, kad renovacijos tempas ir toliau progresyviai augs.

Atnaujinamiems pastatams – tik tvarios medžiagos

Spartėjant renovacijai ir siekiant klimatui neutralios ekonomikos, kreipiamas ypač didelis dėmesys į pastatų renovacijai naudojamas medžiagas. Siekiama, kad jos turėtų mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, išsiskirtų savo tvarumu ir ilgaamžiškumu. Renovuojant pastatus, intensyviai diegiami atsinaujinantys energijos šaltiniai tiek šilumai, tiek elektrai gaminti. Alternatyvūs energijos šaltiniai, tokie kaip saulės, vėjo jėgainės, padeda efektyviai sumažinti CO2 kiekį, taip pat ženkliai sumažina pastato eksploatacines sąnaudas.

LŽPT prezidentas Evaldas Savickis atkreipia dėmesį į pokyčius rinkoje: „Mes matome augantį rinkos poreikį įvertinti naudojamų medžiagų tvarumą, kurį apibrėžia tokie tarptautiniai dokumentai kaip EPD (Environmental Product Declaration). EPD – produkto poveikio aplinkai deklaracija – yra standartizuotas tarptautinis dokumentas, pateikiantis išsamią informaciją apie produkto gamybos ciklo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Tai yra viena iš priemonių, padedančių pastatų vystytojams ar statytojams pasirinkti tvarias medžiagas savo projektams.“

Tiek ES, tiek Lietuvoje apie tvarumą, žaliąją kryptį kalbama itin daug. Tačiau nuo 2020 m. rudens Europos žaliojo kurso plano įgyvendinimas prasideda praktiškai – tai metas progresyviems sprendimams, naujoms technologijoms, tvariam pastatų atnaujinimui ir naujų energiškai efektyvių A++ klasės pastatų statybai. Laiku pradėjusi žaliąją renovaciją, spartindama pastatų modernizavimą, investuodama į tvarius pastatus ir ugdydama besidominčią, apie vykstančius pokyčius informuotą visuomenę, Lietuva tikslingai sieks žiedinės, klimatui neutralios ekonomikos įgyvendinimo.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektura) | 2020 spalis

Norite spausdinto žurnalo tiesiai į namus?

Prenumeruokite metams vos už 27 eurus!

Komentarai

statyba ir architektura
archicad