Europiečių galimybės įpirkti būstą nevienodos

2016 rugsėjo 1 d.
R. Marčėnaitės nuotr.
R. Marčėnaitės nuotr.

Tarptautinės audito ir verslo konsultacijų įmonės „Deloitte“ parengtoje Europos nekilnojamojo turto rinkos situacijos apžvalgoje konstatuojama – Lietuvoje NT pirkėjai turi dideles naujo būsto pasirinkimo galimybes. O NT rinkos aktyvumą, nepaisant net ir kylančių kainų, lemia žemos būsto paskolų normos bei didėjantys atlyginimai. Be to, Vilniuje pastebimai augo ir prabangaus būsto pasiūla (kurio kaina siekia apie 2000 eurų už kv. m).

„2015 metai buvo palankūs NT įsigijimui daugelyje Europos šalių. Dėl lanksčių finansavimo sąlygų būsto paklausa ir kainos augo gana sparčiai, taip pat išryškėjo nemaži sandorių kainų skirtumai ne tik įvairiose Europos šalyse, bet ir atskiruose miestuose“, – teigė „Deloitte“ biuro Lietuvoje partneris Linas Galvelė.

Kokį būstą vidutiniškai už 200 tūkst. eurų gali įpirkti europiečiai?

Šių metų „Deloitte“ NT rinkos apžvalgoje analizuojama, kiek gyvenamojo ploto vidutiniškai gali įpirkti europiečiai turėdami 200 tūkst. eurų biudžetą. Patebėta tendencija, kad kuo šalis labiau nutolusi į Europos Rytus, tuo žemesnė NT kaina. Vienintelė išimtis yra pietų šalys – Ispanija ir Portugalija, kur NT taip pat yra santykinai nebrangus.

Vengrijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje vidutiniškai už 200 tūkst. eurų įmanoma įsigyti 200 kv. m ploto būstą. Prancūzijoje už šią sumą pavyktų nupirkti 50 kv. m ploto būstą, o Jungtinėje Karalystėje – tik 39 kv. m.

Čekija, Slovėnija, Belgija, Nyderlandai ir Vokietija užima tarpinę poziciją – šiose šalyse už 200 tūkst. eurų galima įsigyti 100 kv. m būstą. Kainų skirtumai priklauso ir nuo konkretaus miesto, pavyzdžiui, centriniame Londone už minėtą sumą pavyktų nupirkti tik 11 kv. m ploto būstą, Paryžiuje – 19 kv. m, Romoje – 58 kv. m, Briuselyje – 69 kv. m, Taline – 85 kv. m, Rygoje – 92 kv. m, o Vilniuje – 121 kv. m ploto būstą. Didesnį nei Vilniuje NT už 200 tūkst. eurų būtų galima įsigyti Krokuvoje, Sankt Peterburge, Budapešte.

2014 ir 2015 metais naujų būstų kainos pakilo dvylikoje iš 15 „Deloitte“ tyrime dalyvavusių valstybių. Panašiai kaip ir ankstesniais metais, didžiausias NT kainų augimas pastebėtas Airijoje (27 proc.), Izraelyje (10,8 proc.) ir Ispanijoje (10,6 proc.).

Po milžiniško kainų kritimo finansinės krizės metu, Ispanijos nekilnojamojo turto rinka akivaizdžiai atsigauna, o pastaruosius dvejus metus NT kainos augo šiek tiek daugiau nei 10 proc. Labiausiai NT kainos smuko Rusijoje (27 proc.), tačiau šį smukimą didžiąja dalimi paaiškina rublio nuvertėjimas.

„Deloitte“ ekspertai, remdamiesi konkrečios valstybės gyventojų metiniu bruto darbo užmokesčiu, analizavo naujos statybos standartinio NT (70 kv. m ploto) įperkamumą įvairiose Europos šalyse. Belgijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje NT įperkamumas yra didžiausias – čia reikėtų taupyti 3,2– 3,7 metų, planuojant įsigyti naują būstą. Tuo tarpu mažiausias būsto įperkamumas yra Jungtinėje Karalystėje, kur būsto kaina sudaro 11 metinių bruto darbo užmokesčių.

Paskolos gyvenamajam būstui yra susijusios su būsto kainomis: didesnis suteiktų paskolų kiekis lemia NT kainų augimą. Todėl gyventojų įsiskolinimo lygis ir jų pajėgumas skolintis yra vienas iš būsto kainos augimą lemiančių faktorių. Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog žemiausias gyventojų įsiskolinimo rodiklis nustatytas Rusijoje (kur gyventojų skola sudaro 4.9 proc. nuo gyventojų disponuojamų pajamų), vieni žemesnių rodiklių taip pat pastebimi Slovėnijoje, Vengrijoje, Čekijos Respublikoje, Izraelyje, Italijoje, Lenkijoje ir Austrijoje (mažiau nei 50 proc.). Tuo tarpu daugiausia NT skolų yra Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje (daugiau kaip 100 proc.).

Pagal „Deloitte“ inf.

Komentarai