• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Energinio efektyvumo iššūkiai: ar stiklo fasadai taps istorija?

2014 lapkričio 4 d.

Jau po metų ir kelių mėnesių įsigaliosianti Europos Sąjungos (ES) direktyva statyti A klasės energinio naudingumo pastatus – toli gražu ne paskutinis griežtėjančių standartų laiptelis. 2021 metais reikalavimų kartelė šoktelės iki A++ klasės, kuri ženklins beveik energijos nenaudojančius pastatus. Modernioje statyboje išpopuliarėjusios stiklo konstrukcijos, kurios itin imlios energijai, regis, tampa silpnąja pastato grandimi. Galbūt griežtėjantys energinio efektyvumo reikalavimai ims diktuoti naujas architektūros madas? Vis dėlto specialistai linkę manyti, kad stiklo fasadų neteks atsisakyti ir ateities statiniuose.

Didžiausias rūpestis – gamintojams

Architektės Vaidos Atienės pastebėjimu, ES energinio efektyvumo reglamentai turės įtakos ne vien vadinamųjų stiklainių, bet ir visų pastatų statybai.

„Kalbant konkrečiai apie stiklo fasadus, šiandien sunku prognozuoti, kaip tai paveiks architektūrinę išraišką. Tikėtina, kad gal ir ne šimtu procentų, bet tokių pastatų sumažės arba stiklas bus naudojamas kur kas saikingiau, kaip akcentas ir panašiai“, – svarstė specialistė.

Pašnekovė neabejoja, kad bet kokiu atveju tendencijas diktuos finansinės išgalės ir naujų technologijų pažanga.

„Iš esmės stiklo fasadai ir dabar nėra nei madingi, nei nemadingi. Tiesiog pastatai projektuojami pagal užsakovo įsivaizdavimą, poreikius ir daugelį kitų dalykų. Žinoma, ne paskutinėje vietoje – finansai. Šiuo metu taip pat ne kiekvienas gali sau leisti statyti stiklinius pastatus, nes tam reikia nemažų investicijų“, – teigė architektų studijos „A Team Projects“ atstovė V. Atienė.

Tokiuose objektuose neišvengiamai tenka diegti papildomas šildymo, kondicionavimo sistemas, tad jos pabrangina ir paties pastato statybą, ir jo eksploatavimą.

„Šiandien negalėčiau pasakyti, kad pastate, kuriame suprojektuoti stiklo fasadai, šilumos nuostoliai galėtų būti nepatiriami. Tačiau kai užsibrėžiamos tam tikros energinio efektyvumo gairės, tai tampa iššūkiu visiems – architektams, statytojams ir ypač gamintojams, kurie specializuojasi tokios produkcijos srityje, kitaip jų laukia bankrotas“, – kalbėjo architektė.

Rengiasi kaip egzaminui

Pašnekovė neabejoja, kad daugelis statybų sektoriaus atstovų jau dabar atsakingai ruošiasi laikotarpiui, kai įsigalios griežtesni energinio pastatų efektyvumo reikalavimai.

„Gal netrukus bus sukurta kokia nors apsauginė langų plėvelė arba medžiaga, kuri sulaikys patalpų šilumą ir atrodys kaip stiklas. Arba bus atrasta kitų pažangių naujovių. Tačiau, be abejo, visos šios technologijos pabrangins statybą, tad ir ateityje stiklinių pastatų projektus galės rinktis tie, kurie galės už tai susimokėti. Žinoma, tokių, kurie nori pačių moderniausių technologijų ir turi tam investicijų, visada atsiras. Jau ir dabar yra užsakovų, kurie pageidauja, kad visi pastato fasadai būtų aprūpinti pažangiausiomis technologijomis, išgaunančiomis energiją, tai yra kad pats pastatas tarnautų kaip energijos šaltinis“, – aiškino architektė V. Atienė.

Pašnekovės pastebėjimu, ES direktyva būtent ir skatina diegti tokias atsinaujinančių energijos išteklių technologijas. Kiti specialistai pripažįsta, kad norint pasiekti A++ klasę bus neišvengiama projektuoti pastatus, kurie naudotų įvairius alternatyvius energijos šaltinius.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad