Taip, „Gazprom“ kainos labai neblogos, tačiau, gerbiamasai, turėsite sumokėti už tai, kad tas SGD laivas stovi. Tad investuotojas viską įvertinęs galiausiai pamato, kad aplinkybės nelabai kokios.“
Standartinių sprendimų nebepakanka
Praktinius elektros energijos taupymo sprendimus gamybos ir komercinėms įmonėms generuojančios bendrovės „Elektrotaupa“ atstovas Darius Jonaitis tvirtina, kad pramonei, ypač gamybininkams, kurie įsikuria naujose patalpose, sąnaudų šildymui klausimas yra ne toks aktualus nei mokesčiai už elektrą – būtent šie sudaro išlaidų liūto dalį.
Anot jo, 80 procentų energijos taupymo efekto duoda organizacinės priemonės: darbo laiko koregavimas, derybos su elektros tiekėjais dėl energijos tarifų mažinimo arba tam tikrų darbo procesų perkėlimas iš vienos elektros energijos tarifo zonos į kitą ir pan.
„Žinoma, reikia apskaičiuoti, kaip tai koreliuoja su darbo užmokesčiu, ar nebus taip, kad sutaupysime energijai, tačiau kur kas daugiau kainuos naktinis darbas. Bet kokiu atveju kiekviename objekte situacija yra unikali – sprendimai, įgyvendinti vienoje įmonėje, gali būti visiškai neaktualūs kitoje“, – pripažino D. Jonaitis.
Pašnekovo pastebėjimu, kiek ryškesnę tendenciją būtų galima išskirti kalbant apie apšvietimo sprendimus. „Šiandien daug kas diegia LED technologijas, tačiau tenka konstatuoti, kad jos neatsiperka. Kai nuo nulio investuojama į naujus objektus – kitas reikalas, bet kai jau esamuose statiniuose bandoma diegti tokius taupymo sprendimus, investuojamos šimtatūkstantinės sumos, norimo efekto negaunama. Deklaruojama, kad energijos sutaupoma du, tris, net penkis kartus – realiai sąskaitos tokios ir būna, tačiau atlikus matavimus paaiškėja, kad tiek pat mažiau yra ir šviesos, palyginti su ankstesniu apšvietimu“, – teigė D. Jonaitis.
Specialisto manymu, naujų konkurencingumo rezervų ieškantis pramonės sektorius šiandien yra podukros vietoje, mat sprendžiant problemas valstybiniu lygiu prioritetas skiriamas šilumos energijos naudojimo efektyvumui didinti.
„Kalbant apie dujas, šildymą – čia matyti daugiau valstybės paskatų, juk elektros Lietuvos mastu – priskaičiuojant gyvenamąjį būstą, visuomeninius pastatus – sunaudojama ne tiek daug, kiek šilumos energijos“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pripažino, kad itin sveikintina Ūkio ministerijos priemonė, pagal kurią pramonės įmonėms teikiama parama energiniam auditui atlikti.
„Energijos naudojimo auditas – vienas svarbiausių žingsnių, leidžiančių objektyviai įvertinti situaciją įmonėje, pamatyti visas vadinamąsias baltas dėmes ir išsiaiškinti taupymo potencialą. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į sąnaudų ir naudos analizę, o tam skiriama labai mažai dėmesio. Turbūt šiandien 90 procentų visų klientų renkasi kainą, tačiau 5–7 metų perspektyvoje pigiausias daiktas įprastai tampa brangiausiu“, – teigė „Elektrotaupos“ ekspertas D. Jonaitis.
Efektyvumui skatinti – 25 mln. eurų
Ūkio ministerijos duomenimis, energijos naudojimo intensyvumas (tonos naftos ekvivalento 1000 BVP eurų) Lietuvos pramonės ir energetikos sektoriuose yra 2,5 karto didesnis nei ES vidurkis. Europos Komisijos Bendrojo programavimo dokumente išdėstyti reikalavimai, kurių valstybėms narėms privaloma laikytis 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu pasirenkant remiamas veiklas, įgyvendinimo priemones ir nurodant siekiamus tikslus bei rodiklius.
