Dalinė senų Lietuvos daugiabučių renovacija – vidinių inžinerinių sistemų sutvarkymas bei šildymo sistemos subalansavimas nešiltinant sienų – turėtų būti skatinama valstybiniu mastu. Tai leistų gyventojams pradėti taupyti šilumą anksčiau, nelaukiant ilgo kompleksinės daugiabučių renovacijos proceso pabaigos. Tokia idėja aptarta tarptautinėje konferencijoje „Energijos vartojimo efektyvumas ir inovacijos šilumos ūkyje. Lietuvos ir Europos patirtis.“
Seimo Energetikos komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio teigimu, namo kompleksinė renovacija reikalauja daug lėšų ir laiko. Šiuo metu Lietuvoje renovuota apie 1,8 tūkst. senų daugiabučių, eilėje laukia dar apie 14 tūkst. namų.
„Akivaizdu, kad šis procesas užtruks daugelį metų. Siekdami pagreitinti procesą, siūlysime sudaryti vienodas sąlygas gauti valstybės paramą pigesniam ir spartesniam renovacijos būdui – vidinių inžinerinių sistemų sutvarkymui bei šildymo sistemos subalansavimui nešiltinant sienų“, – sakė V. Poderys.
Remiantis atliktais vertinimais, vidinė daugiabučių renovacija yra efektyvesnė dėl investicijų atsipirkimo ir socialiai teisingesnė, nes yra prieinama didesniam skaičiui gyventojų per palyginti trumpą laiką. Tiems, kas nesiryžta visiškai renovacijai dėl lėšų stygiaus, vidinių inžinerinių sistemų sutvarkymas galėtų būti alternatyva su apčiuopiama nauda – iki 30 proc. sumažėjusiomis sąskaitomis už šildymą.
Tą patvirtino „Danfoss“ konsultantas-inžinierius Justas Rutkauskas: „Pagrindiniai gyventojų lūkesčiai dėl namo renovacijos yra maža investicija ir intervencija, šilumos taupymas ir greitas atsipirkimas. Šiuos lūkesčius patenkintų būtent vidaus sistemų atnaujinimas, kuris pareikalauja vos dešimtadalio kompleksinės namo renovacijos investicijų. Mūsų patirtis rodos, kad tokios dalinės renovacijos kaina sudaro tik apie 15 eurų už 1 kvadratinį metrą buto ploto.“
Tarptautinės asociacijos „Euroheat&Power“ viceprezidento Birger Lauersen vertinimu, dalinis senų daugiabučių atnaujinimas belaukiant kompleksinės renovacijos yra logiškas kelias, siekiant mažinti šilumos švaistymą.
Renginio metu užsienio ekspertai pristatė inovacijas, sėkmingai įdiegtas Skandinavijos šilumos ūkyje. Siekdami sumažinti iškastinio kuro naudojimą centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuose, Danijos ir Švedijos ekspertai naudoja ne tik plačiai Lietuvoje vartojamą biokurą, bet ir saulės bei geoterminę energiją.
Glaudus privataus verslo ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimas šioje srityje ne tik didina atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą šilumos ūkyje, bet ir sukuria didelę pridėtinę vertę visuomenei bei gerokai mažina kainas galutiniam vartotojui.
