Top Baneris

Ekspertų forumas: kiek architektų reikia Lietuvai?

2015 rugpjūčio 14 d.
Pasidalykite straipsniu

Kasmet daugiau kaip 200 universitetines studijas baigiančių šalies absolventų gauna architekto diplomą. Ar valstybė elgiasi sąžiningai leisdama aukštosioms mokykloms kurti akivaizdų jaunų specialistų perteklių? Nors rinka veikia savireguliacijos principu, anot ekspertų, perteklius neišvengiamai lemia paslaugų kokybę, o krepšelio fenomenas universitetus verčia išlaikyti ir visiškus vidutiniokus, kurie vėliau irgi bando įsitvirtinti rinkoje. Iš tikrųjų gal situacija nėra tokia dramatiška, o įtampą architektūros rinkoje kelia ne absolventų skaičius?

Juozas VAŠKEVIČIUS, Lietuvos architektų  rūmų pirmininkas

Išgirdęs klausimą, kiek architektų reikia Lietuvai, paklausiu: o kiek Lietuvoje yra architektų? Dažnai strateginiuose dokumentuose, analizėse ar įvairių sektorių plėtros gairėse minima, kad mūsų architektų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, neviršija kitų Europos šalių rodiklio, aukštųjų mokyklų parengiamų specialistų skaičius atitinka vidurkį, o nedarbas tarp architektų yra didžiausias Europos Sąjungoje (ES).

Susidaro įspūdis, kad tai yra mūsų įprastas politikavimas, neparemtas tikslia statistika ar bent kiek objektyviais tyrimais. Tai panašu į realijos interpretavimą sau naudinga linkme. Diskutuojant apie tokias problemas derėtų vadovautis realiais skaičiais ir vienodais terminais bei jų samprata. Nėra tekę matyti aiškios statistikos ar analizės, nurodančios architektų skaičiaus Lietuvoje dinamiką ar jų veiklos evoliucijos specifikos pokyčius. Apgailestauju, kad akademinėje architektūros tiriamojoje srityje tam neskiriama jokio dėmesio, o prioritetai teikiami darbams menotyros srityje.

Pagrindinė viešai skelbiama informacija apie architektų veiklos statistiką pateikiama organizacijos „ACE-CAE Architect‘s Council of Europe“ duomenų bazėje ir informaciniuose biuleteniuose. Pavyzdžiui, 2014 metų duomenimis, Anglijoje vidutinis architektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų – 0,53, o vidutinis praktikuojančių architektų skaičius 1000 gyventojų – 0,11; Olandijoje šie skaičiai – 0,65 ir 0,22; Latvijoje – 0,45 ir 0,12; Estijoje – 0,61 ir 0,19; Lietuvoje – 0,47 ir 0,13 (čia 2012 metų duomenys). Tai lyg ir rodytų, kad stipriai nesiskiriame nuo kitų Europos šalių. Tačiau šie skaičiai kelia abejonių: 2012 metais Lietuvoje buvo 1916 atestuotų architektų, 2014 metais – 2017, o šiuo metu atestuoti yra 2027 architektai. Iš jų 1697 atestatai yra galiojantys. Kadangi architektūrine praktika užsiima ne vien atestuoti architektai, galima spėti, kad statistiniai duomenys, iliustruojantys Lietuvos situaciją – apie penkis kartus sumažinti. Tad galima teigti, kad mūsų šalis gerokai lenkia ES vidutinius rodiklius šioje srityje (apie 1,45 praktikuojančio architekto 1000 gyventojų).

Šiuo metu Lietuvoje aukštosios mokyklos kasmet parengia apie 155 architektūros magistrus ir bakalaurus (iš jų Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakultetas – 70–80; Vilniaus dailės akademijos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos fakultetai – apie 40; Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštovaizdžio katedra – apie 35 absolventus). Galima teigti, kad vien per pastaruosius dešimt metų buvo parengta daugiau kaip 1500 absolventų, turinčių architekto išsilavinimą. Galima spėti, kad ir šioje srityje mes ryškiai lenkiame kitas Europos valstybes.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video