Kokias galimybes suteikia ir kokius iššūkius kelia atvirųjų duomenų (angl. open data) panaudojimas šiandien? Kaip jais pasinaudoti, pritraukiant išradingus protus ir kuriant inovatyvius, miesto ir miestiečių gyvenimo kokybę gerinančius sprendimus? Tokie ir panašūs klausimai buvo keliami „Kauno startuolių“ hakatono baigiamajame aptarime, kur apžvelgti renginį, pristatyti jo rezultatus ir pasitarti, kaip būtų galima tobulinti panašias iniciatyvas ateityje, susirinko hakatono organizatoriai, dalyviai, partneriai ir rėmėjai.

48 valandos, skirtos kūrybiškiems sprendimams

Hakatonas – tarsi kūrybinės dirbtuvės, kurių metu susibūrusios komandos per trumpą laiką siekia išvystyti idėją iki prototipo lygmens. KTU Santakos slėnyje vykusiame hakatone susirinko per 130 dalyvių – programuotojų, dizainerių, verslo vystymo specialistų ar tiesiog naujovių entuziastų iš Kauno ir Vilniaus, kurie, dirbdami su Kauno viešųjų įstaigų atvertais duomenimis, per 48 hakatono valandas iš viso sugeneravo 27 idėjas ir sukūrė 25 konceptus.

„Didžiuojamės, kad kasmet Kauno miesto savivaldybės organizuojama jaunojo verslo skatinimo programa „Kauno startuoliai“ dažnai yra įvardijama kaip viena sėkmingiausių verslo skatinimo programų Lietuvoje. Per ketverius programos metus turėjome progą prisidėti prie jaunų, inovatyvių verslų, kuriems buvo suteikta galimybė išvystyti savo idėjas ir nuo idėjos sumanytojų per trumpą laiką išaugti iki konkurencingų įmonių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, – kalbėjo Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys. – Tačiau šiais metais „Kauno startuoliai“ peraugo į kita lygį: programa tapo platforma, kuri suteikė progą jauniems žmonėms prisiliesti prie Kauno miesto viešųjų įstaigų atvirų duomenų, spręsti miestiečiams ar miesto svečiams iškylančius iššūkius, gerinti gyvenimo sąlygas. Hakatonas su atviraisiais miesto duomenimis – naujas ir modernus sprendimas, ne tik skatinantis dialogą, bet ir leidžiantis patiems kauniečiams prisidėti prie savo miesto augimo ir tobulėjimo“.

Skaidrumo, efektyvumo ir inovacijų skatinimas

Kaip teigė atvirųjų duomenų konceptą ir jų taikymo patirtis pasaulyje apžvelgusi „ADEO WEB“ vidinių operacijų vadovė Gerda Aleksandravičiūtė-Pečkaitienė, atvirųjų duomenų – t. y. tokių, kuriuos gali bet kas laisvai naudoti ir platinti – privalumas yra skaidrumas, galimybė stebėti įvairių institucijų, įmonių veiklą. Tokiu būdu socialinėje erdvėje yra skatinamas efektyvumas ir inovacijos, o pagrindiniu naudos gavėju tampa kiekvienas visuomenės narys.

Vienas iš hakatono organizatorių, padėjęs atverti savivaldybės įstaigų duomenis, „Linked data“ direktorius Džiugas Tornau pasakojo, kad pirmojo, eksperimentinio hakatono tikslai buvo išsikelti realūs ir įgyvendinami: pateikti 40 duomenų rinkinių iki metų pabaigos bent iš 8 miesto skirtingų įmonių, viešai prieinamų github’e (platformoje, kur talpinamas programuotojų kodas, kad juo būtų galima dalintis ir atsekti pakeitimus), ir kad duomenys būtų pateikti CSV formatu, kurį paprasčiausia apdoroti kuriant aplikacijas ar atliekant duomenų analizę.

„Nors šiuo metu tie duomenys statiški ir negilūs, vis dėlto žiūrėjome, kad jie būtų ne tik naudingi, bet ir įdomūs hakatono dalyviams: aplink tai, kas įdomu ir kūrybiška, buriasi bendruomenė, o sukurti produktai nukeliauja į verslą arba mokslą“, – pasakojo D. Tornau, pasidžiaugęs, kad pirmasis Kauno atvirų duomenų hakatonas susilaukė didžiulio dėmesio ir pritraukė motyvuotų dalyvių, kurių daugelis liko iki pačios dvi paras trukusio renginio pabaigos.

„Tai rodo, kad Kaunas alkanas tokiems renginiams, kad jų nėra per daug ir kad juos galima organizuoti reguliariai, bent kartą per metus“, – neabejojo jis.

Idėjos: nuo rajonų indekso, iki medžių globėjų

Geriausios hakatone dalyvavusios komandos buvo apdovanotos prizais, o kai kurie dalyviai savo sukurtus prototipus pristatė baigiamajame renginyje.

– Komanda MIKADO su platforma „Manorajonas.lt“ pasiūlė apskaičiuoti skirtingų Kauno miesto mikrorajonų gero gyvenimo indeksą, pritaikant rezultatus pagal tai, kas aktualu skirtingoms interesų ar amžiaus grupėms – senjorams, jaunoms šeimoms ar studentams.

– „Labai remiame šią iniciatyvą ir būtinai norėjome joje dalyvauti“, – tvirtino dr. M. Lukoševičius ir urbanistikos srities doktorantas M. Ivaškevičius, pristatę idėją – vizualizuotą Kauno investicijų žemėlapį, kuriame matyti, kaip pagal išleidžiamas sumas realizuojami viešieji pirkimai.

Pasak idėjos autorių, ateityje būtų labai įdomu gauti duomenų, susijusių su elgesiu, pvz., kaip žmonės naudojasi viešuoju transportu, kur važiuoja dviračiais – ir, pavyzdžiui, palyginti gautus elgsenos duomenis su esama dviračių takų infrastruktūra, sprendžiant, kuriose vietose jie būtų reikalingiausi.

– „Pasinaudoję atvertais duomenimis, nurodančiais Kaune augančių medžių koordinates, aukščius ir net amžių, sujungėme visą šią informaciją ir sukūrėme socialinę iniciatyvą „Medžių bankas“, – pasakojo komanda „Honey“, kurios sukurta aplikacija leidžia padovanoti savo draugui Kauno medžio globą – taip įtraukiant miestiečius į medžių saugojimą ir atkreipiant dėmesį į žalią Kauną. Sumanytojų idėja – iniciatyvos metu surinktus pinigus skirti esamų medžių priežiūrai arba naujų sodinimui.

– Lukas ir Eimantas, startuolį „Pertraukties taškas“ atstovaujantys KTU studentai, pasiūlė autobusų bilietų skaitmenizavimo idėją – personalizuotą programėlę, leidžiančią papildyti Kauniečio kortelę ir patobulinančią apmokėjimo už viešojo transporto paslaugas būdą.

– Komandos „Hike U“ atstovas Tadas pristatė hakatono metu sukurtą interaktyvią kultūrinių maršrutų programėlę, kuri padėtų kiek kitaip atrasti miestą ir kiekvienam platformos naudotojui leistis į nuotykius. „Tai inovatyvus būdas reprezentuoti miestą, klientą įtraukianti idėja, įrankis renginių organizavimui ir klientų srautai verslu,“ – mintimis dalinosi idėjos autoriai.

– Komanda CBK pasakojo, kad jų idėja gimė matant po Kauną vaikštančius sunkiais nešuliais apsikrovusius turistus, todėl hakatono metu, pasinaudoję parkavimo ir geografiniais duomenimis, jie pasiūlė trumpalaikio daiktų saugojimo konteineriuose sistemą „LookUp“, kad keliaujantys mieste saugiai galėtų palikti savo turtą.

Susipažįstant su idėjomis ir diskutuojant apie jų įgyvendinimo galimybes, susitikimo dalyviai akcentavo, kaip svarbu yra užčiuopti problemas ir siūlyti jų sprendimo būdus kuriant atvirą ateities miestą. Pirmojo atvirų Kauno duomenų hakatono organizatoriai pabrėžė, kad iš praktikos gimsta patirtis ir kompetencija, todėl neabejotinai panašūs renginiai bus organizuojami ir ateityje, galbūt prie jų pakviečiant prisijungti ir platesnę miesto visuomenę, paraginti gyventojus atsakyti į klausimą: o ką Jūs norėtumėte keisti savo mieste?

„Kaunas IN“ inf.