Tinklams eksploatuoti – moderni diagnostikos įranga

„Dzūkijos vandenys“ eksploatuoja daugiau kaip 200 kilometrų vandentiekio ir beveik tiek pat nuotekų tinklų. Didžioji jų dalis paklota 1970–1985 metais, tuomet vamzdynų medžiaga buvo nekokybiška – naudotas paprastas ketus ar plienas. Šios medžiagos neatsparios vandens ir aplinkos poveikiui, greitai yra, todėl avarijos čia nėra retos: per metus vandentiekio tinkluose jų įvyksta apie 200, o nuotekų tinkluose – net 700, t. y. per dieną tenka likviduoti vidutiniškai 2 avarijas.

Įmonės specialistams nerimą kelia tai, kad avarijų nuotekų tinkluose metu į aplinką gali patekti kenksmingų, gamtą žalojančių teršalų, o avarijų vandentiekio tinkluose metu į aplinką išsilieja tik geriamasis vanduo. Dar viena grėsmė gamtai – teršalų patekimas į aplinką pro nesandarius, įtrūkusius ir kitų panašių problemų turinčius nuotekų vamzdynus. Didžiausią rūpestį kelia tai, kad plika akimi panašių gamtos teršimo atvejų pamatyti tiesiog neįmanoma. Pagrindinė priemonė siekiant išvengti avarijų yra nuolatinė tinklų priežiūra: vamzdynai turi būti valomi, turi būti stebima jų būklė, tačiau tam reikalinga speciali įranga.

Tokioms problemoms spręsti bendrovė „Dzūkijos vandenys“ kartu su Alytaus miesto savivaldybe ir Gardino vandentvarkos įmone „Grodnovodokanal“ baigia įgyvendinti projektą „Švarus vanduo ir aplinka – sveika visuomenė“ (vertė – 3,15 mln. litų). Projektas įgyvendinamas pagal 2007–2013 metų Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Pagal ją įmonė su partneriais Baltarusijoje įsigijo brangią, tačiau įmonės veiklai labai reikalingą tinklų eksploatavimo įrangą – vamzdynų TV diagnostikos įrengimus ir hidrodinamines dumbliasiurbes. Projekto tikslas – apsaugoti Alytaus ir Gardino (Grodno) miestų aplinką nuo neigiamo nuotekų sistemos gedimų poveikio ir skatinti gėlo vandens taupymą vietos bendruomenėse.

Lėšos – ir plėtrai, ir esamo ūkio priežiūrai

Pasak įmonės direktoriaus R. Žako, didžioji investicijų dalis skiriama tinklų plėtrai ir naujoms veikoms (dumblo tvarkymo procese) sukurti. „Be abejo, gera žinoti, kad visa tai Alytaus miesto gyventojams ir aplinkai duos akivaizdžią naudą, tačiau negalima pamiršti ir jau eksploatuojamo turto: vandentiekio ir nuotekų tinklų, vandens gerinimo įrenginių, vandens išgavimo įrenginių, nuotekų siurblinių ir kt. – atkūrimo, paviršinių (lietaus) nuotekų sutvarkymo problemų. Joms spręsti numatoma skirti lėšų pagal ES paramos 2014–2020 metų laikotarpio programą. Tai pareikalaus daug pasiruošimo, pastangų ir lėšų“, – komentavo R. Žakas.