Šeštadienį po rekonstrukcijos atidarytas Palangos kurhauzas. Palangos centras ties Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių sankirta jau suspindo naujomis spalvomis – per pustrečių metų atgimė ir visu grožiu atsiskleidė restauruota medinė Kurhauzo dalis. Mediniais raižiniais iš tolo akį traukianti bei sujungta su dar 2013 m. restauruota mūrine dalimi, iš pelenų prikelta medinė pastato dalis Kurhauzui pagaliau grąžino pirminį jo veidą.
Atidarymo renginyje kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas padėkojo Palangos miesto savivaldybei, kuri kartu su Kultūros ministerija ir Kultūros infrastruktūros centru rado sprendimus šiam svarbiam kultūros paveldo objektui atstatyti.
„Šiandien matome Palangos kurhauzą atkurtą, restauruotą ir netrukus galėsiantį priimti dar daugiau svečių, atlikėjų, žiūrovų. Kurhauzas – ne tik Palangos, bet ir visų mūsų tapatybės dalis, grafų Tiškevičių istorinis palikimas, erdvė, kur ilgus metus šalia pramogos skleidėsi ir intelektualų diskusijos, kūryba“, – kalbėjo M. Kvietkauskas.
Palangos Kurhauzas ne atsitiktinai yra pelnęs kurorto simbolio vardą – būtent nuo šio pastato prasidėjo Palangos kaip kurorto istorija. Maždaug 1877 m. grafas F. Tiškevičius pastatė erdvų restoraną, o netrukus jis buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Ne vieną pramogą siūlantis Kurhauzas netruko tapti populiari poilsiautojų susibūrimo bei besikuriančio kurorto širdimi.
Tačiau 2002 m. rugpjūčio 25 d. pastatas sudegė, ir Palangos centrą dešimtmetį darkė griuvėsiai. Po ilgus metus besitęsusių ginčų su Kurhauzo bendrasavininkiais, Palangos miesto savivaldybei pavyko pasiekti tikslą – restauruoti miestui priklausančią mūrinę Kurhauzo dalį bei 2013 m. pabaigoje perduoti ją kultūros bendruomenei. Nuo tada puošnioje Kurhauzo salėje vyksta kultūros renginiai bei visuomenės susibūrimai.
Tačiau medinės pastato dalies likučiai ir toliau nyko, tad Kultūros paveldo departamentas ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad neprižiūrima kultūros paveldo vertybė atitektų valstybei. 2017 m. birželį Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad medinė Kurhauzo dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn, tų pačių metų spalį jis perduotas Palangos miesto savivaldybei. Savivaldybė nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad medinė kurorto simbolio dalis būtų vėl prikelta gyvenimui.
Grafo rūpesčiu statytas pastatas – poilsiautojų pamėgta vieta
Palangos kurhauzas buvo pirmasis kurortinės paskirties pastatas Palangoje. Jį 1877 metais pastatė grafas Juozapas Tiškevičius. Iš pradžių čia įsikūrė tik restoranas, vėliau pastatą praplėtus, vietos jame atsirado ir pirmajam kurorto viešbučiui.
Kurhauzas buvo populiari ir mėgstama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Kurhauze vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi.
XX a. pirmoje pusėje Kurhauzo pastatas buvo rekonstruotas. 2002 metais per kilusį gaisrą visiškai sudegė Kurhauzo medinė dalis, mūrinės dalies stogas ir mediniai perdenginiai. Matant degėsius, atrodė, kad Kurhauzo istorija baigėsi visiems laikams.
Vidaus interjeras atkurtas pagal senąsias nuotraukas
Visa laimė, taip nenutiko. Palangos simboliu tapęs pastatas pamažu pakilo iš pelenų. 2013 metais buvo restauruota ir pritaikyta naudoti mūrinė Kurhauzo dalis. Po penkmečio buvo galima imtis ir kitos, medinės pastato dalies.
„Palangos kurhauzo pastato medinės dalies atkūrimas prasidėjo 2018 metais. Pirmu etapu buvo atlikti išlikusių pamatų konservavimo ir atkūrimo darbai. 2019 metų liepą ėmėmės medinės dalies restauravimo, remonto darbų“, – pasakoja Zigmas Arcišauskas, Kultūros infrastruktūros centro Projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovas.
Darbai buvo patikėti UAB „Pamario restauratorius“, kuri jau buvo restauravusi Palangos kurhauzo pastato mūrinę dalį.
„Pradėjus Palangos kurhauzo medinės dalies darbus, paaiškėjo, kad sudėtingiausia bus atkurti gipso lipdiniais puoštą pastato vidaus interjerą, nes natūroje buvo likę tik keletas nedidelių lipdinių fragmentų. Išeitį pasufleravo senos Kurhauzo vidaus nuotraukos ir prieš gaisrą pradėto ruošti šio pastato restauravimo projekto dokumentai. Restauratoriai pagal išlikusią ikonografinę medžiagą sukūrė lipdinių pavyzdžius, pagal kuriuos gamino formas ir liejo gipsinius patalpų dekoro elementus. Vėliau šiais lipdiniais buvo išpuošta pagrindinė Kurhauzo renginių salė“, – komentavo Kurhauzo atkūrimo darbų subtilybes Z. Arcišauskas.
Tuo pat metu, 2019 metų rugsėjį, paruošus pastato pritaikymo Palangos miesto kultūros poreikiams projektą ir gavus reikiamus leidimus, prasidėjo ir kapitalinio remonto darbai. Pasak pašnekovo, pradėjus šiuos darbus, sudėtingiausia buvo pritaikyti Kurhauzo pastatą kultūrinėms veikloms nepažeidžiant paveldosauginių reikalavimų, užtikrinant pastato vertingųjų savybių išsaugojimą ir atkūrimą.
Medinėje Kurhauzo dalyje įsikurs renginių salės
Jau visai netrukus iš pelenų prikeltas pastatas atvers duris lankytojams. Pirmame medinės Kurhauzo dalies aukšte bus įrengta teatrui pritaikyta amfiteatrinė salė, taip pat – puošni renginiams skirta salė, kurioje atkurtas grafų Tiškevičių laikmečio interjeras, bei pagalbinės patalpos, atlikėjų persirengimo kambariai.
Antrame medinės pastato dalies aukšte įrengtos dvi salės, jas numatyta skirti Palangos kultūros ir jaunimo centro meno kolektyvų repeticijoms.
[su_note note_color=”#fbfbf9″ radius=”6″]Įdomiausias naujienas sužinokite pirmieji – „Statyba ir architektūra“ Facebook puslapyje:
[/su_note]
