Aplinkos ministerijos patvirtinta nauja architektų atestavimo tvarka skelbia, kad nuo šiol, norėdami gauti atestatą, architektūros studijų absolventai turi būti suprojektavę bent du pastatus. Savo pašnekovų klausiame, kodėl įteisinti šie pakeitimai ir ar tai ne per didelis apribojimas jauniesiems architektams?
Lukas Rekevičius,
laikinai einantis Lietuvos architektų rūmų pirmininko pareigas
Manome, kad tai yra tikrai minimalus reikalavimas, kuris pats savaime dar net neįrodo būtinos architekto patirties. Todėl papildomai vyksta architektų teisinių ir profesinių žinių egzaminai, kuriuose detaliai tikrinamas pretendento pasirengimas įvairiais pjūviais.
Taip pat, suteikiant atestatą, kartu būsimam architektui suteikiama ir teisė projektuoti labai įvairius pastatus: nuo gamyklų iki modernių inkliuzų senamiesčiuose. Todėl yra tiesiog būtina įsitikinti, kad pretendento patirtis yra platesnė nei darbas viename siaurame žanre.
Marius Narmontas,
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius
Architektų atestavimo tvarkos apraše nustatyta, kad architektas, siekiantis gauti architekto kvalifikacijos atestatą, privalo būti dalyvavęs projektuojant statinių projektus ir įgyvendinant ne mažiau kaip du skirtingų paskirčių pastatus, kurių statyba (nauja statyba arba rekonstravimas) yra užbaigti, t. y. pastatai pastatyti ar rekonstrukcija įvykdyta.
Reikalavimas būti suprojektavus skirtingos paskirties pastatus nustatytas, siekiant aukštesnės atestuotų architektų kvalifikacijos, nes architektai, gavę architekto kvalifikacijos atestatą, įgyja teisę savarankiškai projektuoti įvairių paskirčių pastatus ir statinius, įskaitant ir visuomenei svarbius. Tai minimalus reikalavimas, siekiant įgyti patirties projektuojant bent kelių paskirčių pastatus.
Įvertinus ilgametę architektų atestavimo praktiką, pastebėta, kad pasitaikydavo atvejų, kai, siekiant gauti architekto kvalifikacijos atestatą, buvo pateikiamas vienas įgyvendintas objektas (suprojektuotas ir pastatytas vienas sandėlis, individualusis gyvenamasis namas ar pritaikytas tipinis prekybos centro pastatas), o tai atitikdavo formalų profesinės patirties reikalavimą, ir atestatas būdavo suteikiamas. Gavęs atestatą, architektas įgydavo teisę savarankiškai projektuoti ir kitos paskirties pastatus, pavyzdžiui, visuomeninius ar daugiabučius, kuriems projektuoti realiai profesinės patirties nebuvo įgijęs.
Pasitarus su Lietuvos architektų rūmais, kitomis architektų ir projektuotojų bendruomenėmis, nuspręsta, kad tokia atestavimo praktika toliau neturėtų būti taikoma, nes neužtikrinamas aukštesnės atestuotų architektų kvalifikacijos, kuri tiesiogiai daro įtaką architektūros kokybei, siekis.
Architektūra, kaip labai svarbi visuomenei sritis, apimanti aplinkos formavimą, kurioje mes gyvename, yra įteisinta Architektūros įstatymu. Sukurtas teisinis pagrindas siekti architektūros kokybės, kelti architektams aukštesnius profesinės kvalifikacijos reikalavimus, vykdant veiklą statybos procese ir teritorijų planavime. Aukštos kokybės užstatyta aplinka atlieka svarbų vaidmenį, siekiant tvarios visuomenės, kuriai būdinga aukšta gyvenimo kokybė, kultūrų įvairovė, asmeninė ir kolektyvinė gerovė, socialinis teisingumas ir sanglauda bei ekonominis veiksmingumas, vystymosi.
Pažymėtina, kad architektūrinis projektavimas, pastatų kokybė, jų derinimas prie aplinkos, gamtinio ir miesto kraštovaizdžio puoselėjimas, kultūros paveldo išsaugojimas yra viešojo intereso dalykas. Kad būtų užtikrinta visuomenės interesų apsauga, šiame įstatyme nustatyti architekto veiklos principai, įteisinta ne tik architekto veiklos svarba, bet ir nustatytas architekto profesionalumo, savarankiškumo ir atsakomybės supratimo, vykdant šią veiklą (projektuojant statinius ir juos įgyvendinant), siekis.
Aplinkos ministro įsakyme nustatytas reglamentavimas atliepia Architektūros įstatymo tikslus, kuriais siekiama architektūros kokybės ir, sykiu, užstatytos aplinkos, kurioje gyvename, kokybės, kuriame įtvirtinti architektų veiklos principai ir apibrėžtas viešasis interesas. Ir tai nereiškia per didelių apribojimų jauniesiems architektams, nes siekiama viešojo intereso užtikrinimo.
Jaunieji architektai turi galimybių dalyvauti kūrybinėje architektūrinėje veikloje per architektūrinius konkursus, kūrybines dirbtuves, kitus kūrybinius formatus, rengdami architektūros, urbanistinės plėtros vizijas, koncepcijas, studijas, taip pat kartu su atestuotais architektais projektuodami statinius ir planuodami miestus ir taip įgyti savarankiškai veiklai reikiamos patirties.
Simonas Čaikauskas,
studijos „Architektūros linija“ architekto padėjėjas, neseniai baigęs architektūros magistro studijas
Lietuvoje metai iš metų architektų tik daugėja. Viena vertus, tokia didelė konkurencija gali privesti prie gerėjančios architektūros kokybės šalyje. Norėdami išlikti konkurencingi, specialistai ieško vis naujų meninės raiškos būdų, stengiasi kuo nors išsiskirti arba bent jau tą pačią programą „išdėlioti“ geriau nei konkurentai. Dėl to galime matyti, kad vis daugiau lietuviškos architektūros darbų patenka į užsienio žurnalus ar laimi tarptautinius apdovanojimus.
Antra vertus, tokia didelė konkurencija iškreipia rinkos kainas. Dažnai neužtenka vien tik suprojektuoti meniškai vertingą pastatą, tą reikia padaryti dar ir už kuo mažesnę kainą. Tai yra paradoksalu, kadangi geriausi vaizduojamojo meno kūriniai dažniausiai pasižymi kaip tik didžiausia kaina. Tokiu atveju kokybė ne visada garantuoja konkurencinį pranašumą. Gali būti, kad, siekdama pažaboti vadinamąją „šuo ėda šunį“ konkurenciją, Aplinkos ministerija kartu su Architektų rūmais įvedė naują atestavimo tvarką.
Be abejonės, šios naujos pataisos jauniesiems architektams gali sumaišyti kortas ar netgi koreguoti ateities planus. Be to, jiems sunkiau įsitvirtinti rinkoje nei kolegoms, nes šie buvo atestuojami pagal senąją tvarką.
Iš tikrųjų, atsakant į klausimą, ar tai ne per didelis apribojimas, galima išskirti dvi pagrindines jo dalis: „Ar tai apribojimas?“ ir „Ar ne per didelis?“ Visų pirma, taip, tai apribojimas, nes galimai atitolina jaunųjų architektų atestavimą. Anksčiau užteko įgyvendinti vieną ypatingą statinį, dabar jau reikia dviejų. Žinant projektavimo ir statybos tempą, dažniausiai vienas toks projektas užtrunka nuo dvejų iki ketverių metų. Turiu omenyje, kad nuo tada, kai klientas įžengia pro duris, iki to momento, kai architektas kartu su juo perkerpa atidarymo juostelę.
Paradoksalu, bet neatsižvelgiama į tai, ar objektas buvo pasaulinio garso koncertų salė, ar sandėliavimo paskirties pastato renovacija. Teisiškai šių abiejų objektų svoris, siekiant atestato, yra vienodas. Dar daugiau, kol suprojektuojamas ir pastatomas išskirtinis objektas, galima įgyvendinti du ar daugiau kartotinių projektų. Kadangi siekiant atestato svarbiausia skaičius, be abejonės, naudingiau yra dirbti prie niekuo neišsiskiriančių objektų nei suprojektuoti vieną išskirtinį. Vėl gi, paradoksalu…
Atsakant į klausimą, ar ne per didelis, reikia, kad kiekvienas architektas sau atsakytų, o koks gyvenimo tikslas? Ar kuo greičiau tapti atestuotu architektu, ar tapti geru architektu, nes atestatas kokybės negarantuoja. Šiuo atžvilgiu iš Architektų rūmų ir ministerijos tarsi siunčiama žinutė, kad geriau kuo ilgiau dirbti pas meistrą – vyriausiąjį biuro architektą, iš kurio galima mokytis ir kaupti patirtį, kurią vėliau kartu su mokytoju arba savarankiškai galima panaudoti praktikoje. Be abejo, po dviejų ypatingų statinių patirties bus daugiau, nebūtinai du kartus, bet daugiau. Todėl laikas, praleistas mokantis, yra laikas, praleistas tobulėjant.
Dar daugiau, mano asmenine nuomone, Lietuvoje ne per daug architektų, o per daug architektų biurų. Sunku paaiškinti, kodėl architektai, užuot suvieniję jėgas, tapę partneriais, pasitaikius galimybei, skiriasi ir bėga kurti savo individualios veiklos. Gal dėl to kaltas kūrėjo ego, gal lietuvio kodas, gal ydinga studijų programa, stokojanti komandinio darbo akcentavimo? Mano manymu, daugiau laiko darbui architektų biure reiškia daugiau laiko, skirto apmąstymams, ar noriu ir toliau dirbti su šia komanda. Galbūt kartais visai neverta skubėti kurti savo įmonės ir tapti dar vienu biuru? Gal geriau tapti partneriais ir su labiau patyrusiais architektais siekti bendrų tikslų? Savo ruožtu biurai, pastebėję talentingą darbuotoją, gali pasiūlyti išskirtines sąlygas, galimybę dirbti kartu ir taip, suvienijus jėgas, pasiekti daugiau. Jeigu pažvelgtume į sėkmingiausius užsienio biurus, jie labai retai būna valdomi vieno žmogaus, dažniausiai yra keli partneriai – galvos, turinčios skirtingų savybių. Toks modelis gali tapti pranašumu karštoje ir mažoje mūsų architektūros rinkoje.
Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 rugsėjis.
