Verslo centro „Asgaard Keys“ projekto autoriams (architektų biuras „Archinova“ kartu su „PLH Arkitekter“) nereikėjo klaidžioti ieškant būsimų kvartalo architektūrinių gairių. Pastatą teko įkomponuoti nedidukiame sklype, o Šeškinės kalvos reljefas ir modernūs kaimyniniai verslo pastatai vertė ieškoti tarpusavio ryšio laviruojant tarp griežtų ir dinamiškų aplinkinių architektūrinių formų.
Su plastišku pirmuoju aukštu
Biurų pastato „Asgaard Keys“ projekto ir architektūrinės dalies vadovas Aleksandras Gvildys (įmonė „Archinova“) pasakojo, kad jų komanda, prieš tai projektavusi verslo centro „Saltoniškių 7“ kvartalą, jau buvo gerai susipažinusi su sklypu ir teritorija. Komponuojant naujojo pastato formą teko atsižvelgti į urbanistinę situaciją, numatomų kvartalo projektų perspektyvą ir paties sklypo formą. Pastato architektūros ypatumus lėmė ir verslo centro „Baltic hearts“ kompleksas – dabar naujasis pastato tūris jį papildo kaip ketvirtas elementas. Projekto kūrėjai ieškojo stilistinės išraiškos, sujungsiančios visus šalimais vyraujančius motyvus, tiek gana griežtą ir racionalų „Saltoniškių 7“ kvartalo suplanavimą, tiek dinamišką „Baltic hearts“ kompoziciją. Nuspręsta pasirinkti sintezės variantą, dinamišką išraišką papildant griežtesniu pastato tūriu, kybančiu ant plastiško pirmojo aukšto. Gana griežtam pastato eksterjero charakteriui kontrasto principu priešpriešinama vidaus erdvė. Organiškų formų atrijaus erdvė uždengta bioniškos architektūros stoglangiu (kupolu) – jis suminkština pastato eksterjero bei stogo išraišką ir taip pratęsia plastiškos formos „Baltic hearts“ pasiūlytą charakterį. Erdvės akcentas – atrijus su amfiteatru.
Biurų pastato fasado išorė sukonstruota iš stiklo ir itališko akmens. Tarp dvigubo sluoksnio stiklo sutalpintos automatinės žaliuzės. Anot A. Gvildžio, sprendimas panaudoti natūralų akmenį biurų fasadams Vilniuje yra gana nebūdingas. Pirmas aukštas stilistiškai sukonstruotas iš skaidraus stiklo ir itin lengvų konstrukcijų tam, kad virš jo esantys aukštai atrodytų tarsi atšokę nuo žemės kaip ir „Baltic hearts“ pastatai, bet ne tikrovėje, o tik vizualiai, derinant atitinkamas medžiagas.
Visas pastato stogas eksploatuojamas – kol kas tai nedažnas Lietuvoje sprendimas. Jame susijungia medžio terasos ir želdinto stogo kompozicija, o centre esantis kupolas ne tik suteikia vidui šviesos ir išbaigia atrijaus interjerą, bet ir tampa paties stogo puošmena. Architektas pabrėžia, kad eksploatuojamas stogas suprojektuotas ne tik kaip rekreacinė erdvė darbuotojams (nors tai yra pirminė funkcija), bet ir kaip penktas fasadas: galvota apie tai, kaip pastatas bus suvokiamas nuo Šeškinės kalvų, atsižvelgtai ir į būsimą stadioną ir terasas, nuo kurių bus apžvelgiamas miestas. Išnaudojant reljefą, pastato pirmas aukštas ir požeminė automobilių aikštelių dalis buvo suprojektuota suskaidant pusaukščiais (tiek plane, tiek pjūvyje), tokiu būdu, sutrumpinus rampas, pavyko sukurti optimalų automobilių stovėjimo principą ir normas atitinkantį bei užsakovą tenkinantį aikštelių skaičių. Toks sprendimas leido sukurti ir pirmo aukšto atrijų su amfiteatru jo viduje. Ši zona skirta darbuotojų neformaliems susitikimams ir pasitarimams, relaksacijai ar individualiam darbui. Projektuojant vidaus struktūrą, buvo analizuojama, kaip pastatas bus suvokiamas leidžiantis nuo Šeškinės kalvos, ir, atvirkščiai, kaip pati Ukmergės gatvė bus matoma iš pastato perspektyvos. Organiško atrijaus kompozicinė ašis, įstriža kvadratinio plano pastatui, kaip tik atitinka Ukmergės gatvės liniją. Atrijaus forma su ją įrėminančiais plastiškais turėklais, stoglangis ir pirmojo aukšto amfiteatras tapo išskirtiniu pastato interjero bruožu. Amfiteatras tarsi baldas susilieja su medinėmis grindimis. Tai, kad visas pirmas aukštas išklotas medžio grindimis, visuomeniniams pastatams Lietuvoje yra visiškai nebūdinga dėl griežtų priešgaisrinių reikalavimų, bet šiuo atveju tai pavyko įgyvendinti dėl pastato kompaktiškumo ir tikslingai tam suprojektuoto evakuacijos sprendimo. Pirmajame aukšte taip pat suprojektuotas restoranas ir klientus aptarnaujančio pobūdžio biurų erdvės.
Vietos stoka pasiūlė inžinerinę idėją
Kiekvieną tipinio plano 2–4 pastato aukštą prireikus galima dalyti dviem atskiriems nuomininkams. Kiekvienas savo aukšto dalyje turi po evakuacinę laiptinę, sanitarinius mazgus ir netgi technines patalpas, kurios paprastai įrengiamos požemyje, o ne biurų aukštuose. Toks inžinerinis sprendimas pasirinktas dėl to, kad kiekvienas nuomininkas savo pastato pusėje galėtų reguliuotis mikroklimatą pagal savo poreikius, be to, statant pastatą mažame sklype, techninėms patalpoms požemyje tiesiog nebebuvo vietos. Anot architekto, toks nestandartinis inžinerinis sprendimas iš tiesų tapo labai efektyvus. Kituose pastatuose, kai taupant vietą techninės patalpos nukeliauja į rūsį, netenkama lankstumo individualiai reguliuoti mikroklimatą.
Visas darbo vietas architektai orientavo į fasado išorę, o bendravimo, posėdžių kambarius, poilsio zonas – į atrijų ir jame atsiveriančius vaizdus. Atitinkamai parinktas perdangų gylis leidžia erdves lengvai perplanuoti pagal nuomininkų poreikius – pasirenkant tiek atvirojo plano, tiek koridorinę kabinetų sistemą. Kadangi atrijaus pastate siekiama per visus aukštus išlaikyti vientisą interjero dizainą, architektai būsimiems nuomininkams paruošė dizaino vadovą. Jame surašytos tam tikros taisyklės, kaip išlaikyti vientisumą, patariama, kokius interjero sprendimus reikėtų taikyti ir kokie netiktų.
„VikingDome“: švieslangio projektavimo ir montavimo darbai
Bendrovė „VikingDome“, kurios specializacija – įvairių formų stiklo fasadų ir metalinių erdvinių konstrukcijų projektavimas bei montavimas, biurų pastate „Asgaard Keys“ suprojektavo, o šiuo metu montuoja unikalios formos švieslangį, kuris, elegantiškai sujungęs du žemo profilio kupolus, sudarys begalybės ženklą. Ant pastato stogo numatyta eksploatuojamoji terasa, kurioje žmonės galės grožėtis miesto panorama ir pačiu švieslangiu, kurio funkcija – ne tik įleisti šviesos į menę, bet ir tapti pagrindiniu pastato akcentu. Tradiciškai virš prekybos centrų, biurų pastatų holų įrengiami nuožulnūs švieslangiai, o kuo mažesnis paviršiaus nuožulnumas, tuo didesnes sniego apkrovas patiria paviršius. Taigi, tokiems švieslangiams įprastai naudojamos masyvios laikančiosios konstrukcijos.
„VikingDome“ specialistai, sukaupę nemažos patirties, suprojektavo 18 m ilgio ir 122 kv. m paviršiaus ploto kupolinį švieslangį, kurio peraukštėjimas per visą plotą yra tik 1,1 m, o konstrukcijų skersmuo – vos 8 centimetrai. Tokius parametrus buvo galima pasiekti panaudojus geodezinę struktūrą, kai segmentai dalijami trikampiais. Konstrukcijai pasirinkta „VikingDome“ laikančiojo karkaso sistema „T-STAR“. Ši greito montavimo sistema tinka įvairios paskirties lenktų ir kupolinių formų statiniams ar jų elementams, stogams, fasadams.
Dar vienas šio švieslangio išskirtinumas – stiklo segmentų danga, kuriai parinkti dviejų kamerų A+ klasės trikampiai stiklo paketai. „VikingDome“ specialistai patvirtino – vienos rankos pirštais tegalima suskaičiuoti projektus, kuriuose Lietuvoje buvo panaudoti tokios aukštos energinės klasės trikampiai stiklo paketai. Taip pat švieslangyje sumontuota 12 automatinių atidaromų trikampių langų, skirtų dūmams šalinti. Stiklo dangai hermetizuoti parinkta struktūrinio stiklinimo technologija.
[/su_note] [su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]
UAB „Veikmės statyba“, įkurta 2005 m., dirba naudodama inovatyvias statybos technologijas ir medžiagas, pirmoji Lietuvoje pastatė pasyvųjį namą, yra subūrusi profesionalių statybos specialistų komandą, konsultuojančią ir įgyvendinančią išskirtinės architektūros projektus.
Bendrovė atliko biurų pastato „Aasgard keys“ projekto rangos darbus, įrengė monolitines ir surenkamąsias konstrukcijas. „Veikmės statybos“ direktoriaus pavaduotojas Vidas Gedžius pasakojo, kad pastato konstrukcinė schema buvo labai sudėtinga, jame daug konstrukcijų su nuolydžiais, perkritimais. Siekiant kuo tiksliau įgyvendinti skirtą užduotį, jų komandai teko išlieti visame pastate dominuojančias lenktas, vingiuotas formas, kruopščiai atkartoti architektų suformuluotas architektūrines linijas. Pagrindinis objekte įgyvendintas darbas – panaudota įtempto gelžbetonio konstrukcija. Šią technologiją bendrovė jau pritaikė ir kituose verslo centruose: „Quadrum“, „K29“, „Green Hall 2“. Šiuo metu ji taikoma ir rekonstruojamoje Kauno Vienybės aikštėje. Biurų pastato „Aasgard keys“ architektūra buvo sudėtinga, dideli kolonų tarpatramiai, tad bendrovė pasiūlė perprojektuoti projektą ir panaudoti įtempto gelžbetonio technologiją – išliejant konstrukcijas su lynais, kurie įtempiami po išliejimo. Akivaizdus pritaikytos gelžbetonio konstrukcijos pranašumas buvęs tas, kad pasiektas ekonominis naudingumas, atpigo bendro projekto kaina.Anot V. Gedžiaus, ši technologija leidžia pasiekti optimaliai užduotį atitinkančią architektūrą ir panaudoti geriausius sprendinius. „Tai sudėtinga konstrukcija, todėl reikia turėti specialistų, kurie mokėtų ją įtempti, valdyti, kurie būtų specialiai išmokyti“, – teigė „Veikmės statybos“ direktoriaus pavaduotojas.
[/su_note]Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 4.
