Dėmesys – ne tik miškui, bet ir aplinkai

Apie 50 proc. kirtimo atliekų urėdija paruošia savo technika, likusią dalį paruošia rangovai. Į tarpinį miško sandėlį atvažiuoja pirkėjo technika ir sumala kirtimo atliekas, šitaip pagamindama biokurą (skiedrą). Toliau skiedra keliauja į katilines.

Sodmenys užauga negreitai

2013 metais buvo numatyta išauginti 830 tūkst. vienetų sodmenų (iš jų 249 tūkst. vienetų – lapuočių), tinkamų miškui veisti. Sodmenys skirti urėdijos reikmėms, taip pat Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje esančių privačių žemių ir miškų savininkams. 2013 metais iš viso parduota 304,36 tūkst. vienetų miško sodmenų už 174,8 tūkst. litų, iš jų privačių miškų savininkams – 92,46 tūkst. vienetų už 30,1 tūkst. litų.

Vilniaus miškų urėdijos medelynas
Vilniaus miškų urėdijos medelynas

2013-ųjų pradžioje medelyne augančių urbanistinių (dekoratyvinių) sodmenų buvo 81,130 tūkst. vienetų, iš jų auginamų grunte – 76,49 tūkst., vazonuose – 4,64 tūkst. vienetų. 2013 metais privatiems pirkėjams dekoratyvinių sodmenų iš grunto parduota 4,5 tūkst. vienetų, vazonuose – 1,35 tūkst., kirstų kalėdinių eglučių – 0,75 tūkst. vienetų.
Sodmenų auginimo procesas nėra labai trumpas. Nelygu augalo rūšis, nuo sėklų sudygimo iki realizavimo sodmenys užauga per skirtingą laikotarpį: miško sodmenims prireikia 2–4 metų, o dekoratyviniams – 2–7 metų.

Siekiant padidinti sėklinių plantacijų plotą, planuojama įveisti 2 hektarų juodalksnio sėklinę plantaciją. Norint pagerinti sėklų išeigą ir kokybę, taip pat planuojama rekonstruoti 2,6 hektaro maumedžio sėklinę plantaciją.

Artimiausi urėdijos planai – įsigyti 12 metrų keltuvą sėkloms rinkti ir šakoms genėti. Keltuvas pagerintų sėklų kokybę ir darbo laiko sąnaudas, jis reikalingas ir šakoms genėti, pavojingiems medžiams šalinti, ypač prie gyvenviečių ir sodų bendrijų, kurių išsidėstymo tinklas prie Vilniaus miesto yra labai tankus.

Investicijos į kelius

Visoje Vilniaus miškų urėdijos veiklos teritorijoje yra 1185 kilometrai miško kelių, iš jų 152 kilometrai – su dirbtine danga, 1033 kilometrai – gruntiniai keliai. Atskirose girininkijose kelių tinklas labai nevienodas. Tankiausias yra Kalvelių (3,45 kilometro 100 hektarų) ir Verkių (3,24 kilometro 100 hektarų), rečiausias – Paežerio (0,99 kilometro 100 hektarų) girininkijose.
Vilniaus miškų urėdija nemažai lėšų investuoja keliams prižiūrėti, jų plėtrai. Antai 2012 metais tam skirta 431,7 tūkst. litų, 2013-aisiais – 438 tūkst. litų. Šiais metais vietos kelių infrastruktūrai gerinti planuojama skirti 760 tūkst. litų.

Miško kelias

Žvelgiant į įgyvendintus ir įgyvendinamus projektus, galima išskirti Migūnų girininkijos miško kelio 1,5 kilometro rekonstrukciją. Projektas, kurio vertė – 184 tūkst. litų, buvo įgyvendinamas 2010–2011 metais, jį finansavo Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). 2008–2010 metais buvo tiesiamas 2 kilometrų ilgio naujas miško kelias Mickūnų girininkijoje. Projektas irgi finansuotas LAKD lėšomis, jo vertė – 363 tūkst. litų.

2012 metais pradėtas tiesti kelias Lavoriškių girininkijoje. Tiesiama 2,2 kilometro, darbus planuojama baigti šiais metais. Projektą finansuoja LAKD, jo vertė – 350 tūkst. litų.

Įpareigoja mažiau šiukšlinti

Be kelių, Vilniaus miškų urėdija rūpinasi ir kita infrastruktūra. 2013 metais atnaujinti 86 rekreacijos objektai, nuolat rūpinamasi jų priežiūra ir kūrimu. Kasmet Vilniaus urėdija atnaujina įrengtas poilsiavietes su miško baldais, vaikų žaidimų aikštelėmis, laužavietes, atokvėpio vietas, pažintinius mokomuosius takus – šiandien yra įrengti 87 rekreaciniai objektai. Tokios vietos savotiškai įpareigoja – miškas mažiau šiukšlinamas, kraštovaizdžiui nedaroma žala, arba ji būna minimali. Rekreaciniams objektams atnaujinti ir prižiūrėti Vilniaus miškų urėdija 2013 metais skyrė 141,8 tūkst. litų.

Šiuo metu projektuojamas neįgaliųjų lieptas žvejybai prie Also ežero, kuris yra Verkių girininkijoje. Taip pat planuojama baigti įrengti Parudaminos girininkijos informacinį centrą su mokymo klase. Centro lankytojai galės ne tik iš arti susipažinti su miškininko darbu, bet ir apžiūrėti Lietuvoje paplitusių gyvūnų bei paukščių iškamšas, čia bus eksponuojamos įvairių Lietuvoje gyvenančių žinduolių iškamšos (išskyrus kanopinius gyvūnus), taip pat įvairių varninių, zylinių šeimų paukščių iškamšos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai