Dėmesys – ne tik miškui, bet ir aplinkai

2014 kovo 19 d.

Tinkamai prižiūrėti miškus, gerinti jų kelių bei poilsio infrastruktūrą, rūpintis ne tik kirtimu, bet ir atsodinimu – tai kasdienis Vilniaus miškų urėdijos darbuotojų triūsas. Jis tikrai nenueina perniek, o patys miškininkai pastebi, kad žmonės miškuose elgiasi civilizuočiau, mažiau šiukšlina.

Valdos – aplink sostinę

Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje esančių miškų plotas – 60,4 tūkst. hektarų, ji administruoja 30,4 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų. Jie iš visų pusių supa Vilnių. Urėdijos teritorijoje – Neries ir Verkių regioniniai parkai, penkiolika valstybinių draustinių, du Vilniaus miesto savivaldybės draustiniai ir biologinę įvairovę saugančios NATURA 2000 teritorijos – aštuoniolika vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, ir viena paukščių apsaugai svarbi teritorija.

Visas miškų urėdijos valdomų miškų plotas suskirstytas į dvylika girininkijų: Dūkštų, Juodšilių, Kalvelių, Lavoriškių, Mickūnų, Migūnų, Paežerio, Panerių, Parudaminos, Sudervės, Taurų ir Verkių. Vidutinis girininkijos plotas yra 3,9 tūkst. hektarų.

Urėdijos miškuose vyrauja pušynai, užimantys 54 proc. bendro medynų ploto, eglynai – 26 proc., beržynai – 12 proc. Kitos medžių rūšys teužima 8 proc. bendro medynų ploto. Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje taip pat auga ir viena retesnių medžių rūšių – Bankso pušis.

Miškai, kuriuose apribotas ūkinis režimas, užima 45 proc. valstybei priklausančių miškų ploto. 33 proc. miškų ploto – I ir II miško grupių miškai, likę 12 proc. – III miško grupės miškai.
Vilniaus miškų urėdija 2013 metais atkūrė 176,4 hektaro miško: 92,8 hektaro – želdiniais, 63,7 hektaro – mišriu būdu (želdiniais ir žėliniais), 19,9 hektaro – žėliniais. Želdinimu atkurtuose plotuose 94 proc. sudaro mišrūs želdiniai su lapuočių medžių rūšimis.

Želdinių kokybės svarba

Ar pasodinti miškai ateityje bus sveiki ir našūs – priklauso nuo želdinių kokybės, taigi pirmiausia – nuo geros kokybės sėklų. Sėklos miško sodmenims išauginti renkamos Vilniaus miškų urėdijoje įveistose šešiose sėklinėse plantacijose, užimančiose 22,6 hektaro ploto: paprastosios pušies, mažalapės liepos, europinio maumedžio, paprastosios kriaušės, miškinės obelies. Be to, išskirti trys (22,8 hektaro) miško genetiniai draustiniai ir penki (39,9 hektaro) sėkliniai medynai. Miškininkai yra atrinkę 34 rinktinius medžius (8 egles, 15 miškines obelis, 4 paprastąsias kriaušes, 7 paprastąsias pušis). Šių medžių sėklos renkamos medžių selekcijai ir genetiniams ištekliams išsaugoti. 1974 metais įveista 10,13 hektaro paprastosios pušies sėklinė plantacija laikoma viena produktyviausių Lietuvoje. Urėdijoje taip pat įveistos miškinės obelies ir paprastosios kriaušės sėklinės plantacijos.

Vykdant Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programą, 2010 metais įveistos paprastosios pušies ir mažalapės liepos sėklinės plantacijos, taip pat atliekama miško sėklinės bazės objektų priežiūra ir apsauga. Visi Vilniaus miškų urėdijos išauginti sodmenys – sertifikuoti. Privačių miškų savininkams ar įmonėms parduodami tik medelyne nuo pat sėklelės išauginti sodmenys, kurie jau būna prisitaikę prie mūsų klimato sąlygų.

Vilniaus miškų urėdijoje veikia Akmenytės medelynas. Bendras jo plotas – 26,8 hektaro. Miško sodmenys auginami 7,10 hektaro plote, o likusiame vinguriuoja keliai, pastatyti ūkiniai medelyno pastatai, prekybos aikštelės, 1,1 hektaro skirta šventinių eglių plantacijai.

Dekoratyviniams sodmenims auginti skirta 6,42 hektaro. Čia atvirame grunte ir vazonuose auginama apie 100 pavadinimų urbanistinių sodmenų Vilniaus miestui ir rajono gyventojų sodyboms bei visuomeninių pastatų aplinkai puošti.

Medelynas turi pardavimo aikštelių, dekoratyvinių augalų kolekciją, šiltnamių (bendras plotas – 0,8 hektaro), tarp kurių yra ir kilnojamųjų, sudarytų iš kelių sekcijų.

Aktyviai dalyvaus parduodant biokurą

2013 metais Vilniaus miškų urėdijoje pagrindiniais kirtimais gauta 64,6 tūkst. kubinio metro medienos, ugdymo ir sanitariniais kirtimais – 34,5 tūkst. kubinio metro, kitais kirtimais – dar 1,7 tūkst. kubinio metro medienos.

Pernai urėdija medienos pardavimo sutartis pasirašė su Lietuvoje registruotomis įmonėmis ir dviem Latvijoje registruotomis įmonėmis. 2013 metais iš viso buvo parduota 96 020,9 tūkst. kubinių metrų medienos. Šiemet Vilniaus miškų urėdija ketina gana aktyviai dalyvauti biokuro pardavimo biržoje – planuojama parduoti 9100 kietmetrių kirtimo atliekų.

Kirtimo atliekas ruošti urėdijoje imama pradedant kirsti mišką, t. y. kirtavietėje. Kirtimo atliekos sukraunamos į valksmas ir paruošiamos išvežti į tarpinį miško sandėlį. Jame dalis kirtimo atliekų uždengiama specialiu popieriumi, kad jos būtų apsaugotos nuo perteklinės drėgmės ir puvimo procesų. Tokios kirtimo atliekos vadinamos dengtomis. Pirkėjas kirtimo atliekas iš miško sandėlio perka tolesniam jų perdirbimui – malimui.

    Komentarai