Todėl rengiami detalieji planai. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane viskas bemaž detalizuota, todėl ir susidarė situacija, kad detalieji planai yra neteisingi. Vadinasi, jais vadovaujantis išduoti leidimai statybai yra neteisėti“, – komentavo premjero patarėja.

Aktai – ir dėl keliolikos centimetrų

Anot J. Juozaitienės, atlikti tikrinimai parodė, kad didžioji dalis pastaraisiais metais statytų pastatų Neringoje iškilo padarius nusižengimų. Nors detaliajame plane vadovaujantis bendrojo plano nuostatais galimas vienoks pastato ilgis ar aukštis, paaiškėjo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane numatyti kitokie parametrai. Kai kuriais atvejais savavališkos statybos aktai surašyti dėl 15 centimetrų aukštesnių ar 20 centimetrų ilgesnių namų.

J. Juozaitienė pripažino, kad būta ir savavaliavimo prisidengiant detaliaisiais planais: vietoj vieno namo pastatyti du ir pan. Tačiau didžioji dalis nusižengimų padaryta veikiau dėl teisinių kazusų.

„Buvo atlikta inventorizacija – pagal ją gal pusę Neringos pastatų būtų tekę griauti kaip savavališkus. Dažname objekte fiksuoti neatitikimai Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane esančiam tradicinės žvejo sodybos aprašymui, pavyzdžiui, langai yra kiek didesni ar parinkti ne tokie fasado puošybos elementai. Dėl to būta ir nemažai ginčų teismuose. Galiausiai apsistota ties keliasdešimt pastatų, kurie pastatyti šiurkščiau pažeidžiant galiojančią tvarką“, – kalbėjo J. Juozaitienė.

Paaiškėjus, kad planavimo dokumentai prieštarauja vienas kitam, bendrasis Neringos miesto planas turėjo būti koreguojamas. Atliekant korekcijas norėta sušvelninti ir kai kuriuos Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano reikalavimus.

J. Juozaitienės įsitikinimu, visais ginčytinais atvejais reikia vadovautis ne tik teisės aktais, bet ir protingumo kriterijais. Juk jeigu pastatų fasadų elementai neatitinka aprašų, juos galima koreguoti negriaunant pastato. Versti gal neverta ir dėl 20 centimetrų pailgėjimo. Tačiau kai kuriais panašiais atvejais nenorėta eiti į kompromisus – pasirinktas bylinėjimosi kelias.

Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose yra daug abstrakčių sąvokų, kurias galima traktuoti įvairiai. Pavyzdžiui, buferinės zonos tūrių arba kraštovaizdžio tarša. Tokias sąvokas turi paaiškinti specialistai – jie ir kviečiami į ekspertų tarybą. Tačiau vienais atvejais kviečiami vieni specialistai, kitais – kiti, taigi tos pačios sąvokos išaiškinimas gali skirtis.

Tarnybos tarpusavyje nesusikalba

Susiduriama su situacija, kai pagal Kultūros paveldo departamento išaiškinimus pastatai gali stovėti ir jų nereikia griauti ar rekonstruoti, o Saugomų teritorijų tarnybos atstovai aiškina priešingai.

„Manau, išeitis bus rasta tuomet, kai valdžios institucijos tarpusavyje susiderins veiksmus ir eis į derybas su pastatų savininkais. Tam reikia pakoreguoti ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Atsirastų civilizuotas teisinis būdas spręsti šią situaciją, ir valstybei nereikėtų mokėti milijoninių kompensacijų“, – teigė J. Juozaitienė.

Vyriausybės darbo grupė yra pritarusi, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas būtų koreguojamas. Tai turi būti padaryta per pusmetį. Manoma, kad tuomet bus rasti sprendimai, priimtini visoms besiginčijančioms pusėms.

Temos: Jasaitis, Kuršių nerija, Nelegalios statybos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai