• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

2015 rugsėjo 6 d.

Statistika optimistiškai skelbia, kad nelegalių statybų šalyje pastaraisiais metais akivaizdžiai mažėja. Atitinkamai – ir radikalių griovimo atvejų. Viena vertus, lyg ir reikėtų džiaugtis kontroliuojančių tarnybų akylumu bei principingumu. Kita vertus, liberalesnės sąlygos įteisinant tokius statinius taikomos ir patiems prasižengėliams. Vis dėlto neseniai atomazgą pasiekusi viena „savavališkų“ statybų istorija Neringoje vėl įžiebė diskusijas apie kablelio rebusą verdikte „griauti negalima palikti“.

Bankrotas valstybės vardu

Ar atitinkamoms tarnyboms priimant kategoriškus sprendimus išties atsakingai įvertinami ir galimi padariniai? Nejaugi mokėdama milijonines kompensacijas už teisėtai pastatytų statinių nugriovimą, užuot juos įteisinusi, valstybė ne pralošia, o išlošia?

Vargu ar ką turėtų stebinti, kad Neringos vadovas Darius Jasaitis nelegalių statybų tema pasisako itin emocingai. Gegužę paskelbto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu nugriauto žuvų restorano Juodkrantėje savininkams valstybė, tiksliau, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) bei Neringos savivaldybė, privalės atlyginti apie 1,15 mln. eurų žalą. Ir tai tik vienas vadinamųjų nelegalių statybų epopėjos šioje teritorijoje epizodų.

„Nė kiek neabejojau teismo sprendimu ir tuo, kad teisingumas triumfuos, nes pastatas buvo pastatytas teisiškai. Nė kiek nedvejodamas taip pat galiu teigti, kad visas šis absurdas kilo dėl vieno žmogaus – buvusios Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovės ambicijų, – negražbyliavo Neringos meras D. Jasaitis. – Kad ir su kuo teko bendrauti – valstybininkais, politikais, paprastais žmonėmis, susijusiais su šia situacija – nė karto nesu girdėjęs nuomonės, kad pastatą reikia griauti.“

Anot D. Jasaičio, kalbėjimas apie savivaldybės biurokratų nekompetenciją, atvėrusią kelią nelegalioms statyboms Neringoje, primena žaidimą į vienus vartus – esą teritorijų planavimo dokumentus savo parašais anuomet laimino bemaž 12 įvairių valstybės institucijų atstovų. O šiandien už prabangią prisvilusią košę teks mokėti tik dviem – vien Neringos savivaldybei priteista per 700 tūkst. eurų. Pašnekovo skaičiavimu, po keletą vis dar galutinio verdikto laukiančių griautinų pastatų šiandien yra ir Nidoje, ir Juodkrantėje, ir Preiloje, tad finansinių padarinių mastą savivaldybei, įvertinant žuvų restorano Juodkrantėje atvejį, prognozuoti nesunku.

„Jau dabar galiu pasakyti, kad nebebus jokių kopų sargų, pajūryje – gelbėtojų, taupysime kultūros sąskaita, o apie dviračių takų remontą, šaligatvių tiesimą negali būti nė kalbos. Savivaldybei gresia bankrotas. Ir tai daro pati valstybė!“ – apmaudą liejo Neringos meras.

Žmonės tapo sistemos įkaitais

D. Jasaičio įsitikinimu, viešąjį interesą reikia ginti ne griovimu, o kompromisiniais sprendimais. Juolab kad precedentas tam yra – antai į neteisėtai pastatytų statinių sąrašą pakliuvusį vadinamąjį Preilos botelį galiausiai buvo leista įteisinti.

„Šiandien botelis visiškai išteisintas, žmonės toliau tvarkosi dokumentus. Tačiau praėjo net 12 metų – įsivaizduokite, medžiai ant namų auga! O juk visą tą laiką pastatai galėjo generuoti pinigus, teikti žmonėms poilsio paslaugas ir pan. Nėra Lietuvoje tokių precedentų, kad iš naujo reikėtų atlikti visą jau stovinčio namo planavimo procedūrą ir dar kartą kreiptis į Vyriausybę pritarimo statybai.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad